Šiandien ir vakar

Bus svečių. Bergene gyvenantis šveduks draugas, kuris pats pakvietė užsukt pasisvečiuot, išgirdęs kelionės maršrutą užsidegė prisijungti. Prašom! Tai atskrenda šįvakar abu su Ch. Norėjo dar švedo draugs, bet nuomotoj Lagūnoj nebtilps penktas kupriakas su manta.

Vykdau švaros misiją. Sudėjom visus plastikinius butelius ir skardines, sukauptas per porą mėnesių ir išnešiau į prekybcentrį. Čia yra įrengti specialūs automatiniai pridavimo punktai. Ir juose už kiekvieną priduotą vienetą moka po pinigą. Stoviu su savo šešiais maišais, kišu po bonkę skarbonkę. Atlekia a-la keno stiliaus išsilaižęs norvegas su maišiuku. Nužvelgia turinį mano rankose, padeda maišus šalia manes i sako- "Prašom". Ir nueina.

Tipo daba iš jo buteliukų pasidarysiu pinigo ir tapsiu turtinga :D

Negi bomže palaikė? Kapišuons ant galvos bus kaltas. Ar tie šeši maišai...

O lietuve būti man gerai. Nei tai pliusų, nei minusų priduoda, tiesiog esu lietuvė. Bet vakar sulaukiau tokios reakcijos, kokios dar gyvenime nesu gavusi.

Turėjau dviejų senų linksmų norvegų porų staliuką. Juokavom smagiai. Ir išeinant paklausė- o iš kur tu?". Sakau- iš Lietuvos. Moteriškės veide lėtai dingo šypsena ir atsirado išraiška maždaug "aaavvvvv...", kažkas tokio, o tu vargšas vaikeli, kaip tu dar nenumirei būdama lietuve :D Ir paliko ekstra pinigų ant stalo :D

Buvau priblokšta, bet buvo baisiai juokinga. Turbūt jie galvoja, kad pas mus gatvėse su kulkosvaidžiais vaikai laksto, o pietums batraiščius valgo.

Klajoklio lazdą kampan

Šiandien nusipirkau:
- antklodę;
- patalynės komplektą.

Ir jaučiuos taip fantastiškai gerai, kaip jau tūkstančius minučių nesijaučiau, - NAMIE.
Nes žinau, kur bus priparkuotas mano bekpekas artimiausią pusmetį ar net metus. Oficialiai nuspręsta- nebus Barselonos nuo spalio mėnesio. Nei nuo lapkričio. Noriu šiemet NIEKUR nesikraustyti. Va tai bus kažkas naujo mano gyvenime!

Dabar noriu palapinės. Ir į Lofoteną.
Bet Lofoteno nebus. Bus Trolių siena, fjordai, ledynai, Jotunheimas, Bergenas ir kiti dalykai. Nuo pirmadienio.

Tada atskrenda Ch. iš Barselonos, ir trise su mano kambarioke važiuosim aštuonioms dienoms trolių medžioti. Bijau, kad vargšas Ch. gaus klimato šoką, kai reiks prie +2'C miegoti kalnuose palapinėj.

Karščiai žvejų miestelyje ir pirmosios aukos

Hahah. Po jaukaus lenkiško žadintuvo su vienu vikingu važiavom trumpam pasilaipiot. Še tau, išsigiedrijo, apsisaulėjo. Kol pasiekėm trasas- visai karšta pasidarė. Lipau pirma. Ir ką jūs manot- lipu lipu, ant pačios saulėkaitos. Segu šniūrą per karbiną ir suvokiu, kad tuoj alpsiu. Pasidarė žalia akyse, su transliacijos mirguliukais, bet paskutinę akimirką nuleidus galvą atsipeikėjau. Haha, dar to nebuvo. Saulės smūgis prie +16'C. Bet atrodė LAAABAI karšta. Gi visiškai nevėjuota. 

Kulnis ir kelėnas

Šiandie galėjau keltis vėliau. Ne dešimtą, o dvyliktą val. Fantastika.

Bet planus sukniso poliakai. 

Guliu lovytėj, miegu, ir kažkokie šlapi garsai balkone.. Atsimerkiu, o ten- skusta kaip kulnis galva ir dvi akys pro langą į vidų.. O kulnies rankoj- dažais išmirkytas volelis: šlept..šlept per sieną. Tepa ir tepdamas ne į sieną, ant kur tepa, o  į vidų spokso. O tada staiga balkone atsiranda antras, skustas kaip kelėnas: "kurvamač kyziaščiowiebyztbyzt zawioščiawiziebyšąiozyzt!". Kulnis pradėjo aktyviau tept ir jau žiūrėdamas ant kur tepa. Atsikėliau, užtraukiau užuolaidas. Geriu kavą, mėgaujuosi vėlyvu rytu ir kompanija anapus stiklo, vis nekukliai garsiai pasi-kurvamač'iuojančia. Ot šnekoriai.

Sugalvojo mat pastatą perdažyti. Susijungė balkonus pastoliais, dabar laksto lenkai kaip magistrale. Galėjo bent perspėti pastato valdyba, kad bus veizolai rytais per langus. O jei turėčiau įprotį nuoga miegoti?

Dar avių

Vėl laisvadienis ir vėl lyja :)
Šiandien lipom į nedidelį kalniuką, lipimo- vos 4val. į abi puses. Bet tokiu oru! Pusiaukelėj užklupo vėtra, batai vėl permirko (vos spėję išdžiūti po praėjusios savaitės). Yrėmės trise- lietuvis draugas ir  kolegė. Su ja kažkur ėjau pirmąkart. Spėju, permirkusių iki visų įmanomų siūlių rūbų idėja jai nepatiko... Vietom sustodavom jos laukt (ojoj, kaip šalta šlapiais rūbais stovėt vietoj ant vėjo) ir vienu iš tokių momentų, pamatęs kolegės veidą, lietuvis atsisuko į mane ir lietuviškai: "Spėju niekur ji su tavim daugiau gyvenime neis".  Ups :)

112 minučių svetimo gyvenimo

Kas dar nematėt šito filmo- tai būtinai pamatykit! Skelbiu metų filmu Nr.1!
http://www.imdb.com/title/tt1675434/

Perskaičius aprašymą net nelabai norėjau žiūrėti, maniau bus drama, verksmingos istorijos- ne mano skoniui. Bet treileris suteikė vilties, o patį filmą žiūrit savo žvengimu vėlų vakarą turbūt visus penkis aukštus pažadinau. Francūzai gabalą susuko su cinkeliu :)

Styliaga

Turim dvimetrinį bendradarbį latvį. Atvažiavo jo mergaitė. Aplankyt. Apkirpo latvį. Nuskuto visur visą galvą ir paliko poros centimetrų grifkutę prieky. Ir išvažiuos namo dabar. Turbūt ramia dūšia- su tokia pedofilo šukuosena dvimetrinio latvio net labiausiai peralkusi norvegė neims.

Avių takais

Vasabi yra gėris. Tas žalias dalykiukas, kur prie sushi patiekiamas. O ypač sumaišytas su česnakiniu padažu prie sasyskų :) Dar ir čipsams tinka.

Vakar lipom į kalną. Turėjo būti 5 valandos, bet gavosi cielos 8-nios. Nes į kalną gi visada veda takelis. O čia nevedė. Kas per..?? Todėl ilgai paieškoję takelio ir radę vos įžiūrimą apsidžiaugėm- dabar tik eit. Ir nuėjom. Na lievo. Kai jau akivaizdžiai matėsi, jog NE TEN veda takelis, pamatėm PENKIAS baltas avis. Žingsniuojančias tuo takeliu ir spirenančias. Super. Sukomės atgal ir ieškojom tikro takelio. 3 valandos- į orą, avių takais. Tik kilo klausimas, kaip avys tokiose statybėse nepaslysta ir nenusiridena žemyn? Lekiančiais baltų vilnų kukulais.

Keistai čia juokauja gamta.  Važiuojant prie kalno lietus pliaupė. Kai lipom  auštyn, švietė saulė. Sunkiai yrėmės per šlapią beržyną, net kerzai permirko. Kai galų gale prisiyrėm prie  kalno pradžios, pradėjo pliaupti lietus. Užsiraukė debesys, nusėdo visiška šikna. Bet dėl lietučio gi nesisuksi atgal (į dar šlapesnį beržyną). Užlipom ant kalno, perbridę normalią upę ir pora upeliukų. Viskas super, matomumas- trys metrai, nifiga jokių fjordų nematyt, net nesimato, ant ko užlipom. Debesys vertėsi per viršūnę taip greitai, kad net blakstienas kedeno. Su vėtra vėjeliu pasilyjant pasukom atgal. Nulipus daugiau nei pusę maršruto, staiga išsisklaidė visi debesys, užsiplieskė besileidžianti saulė. "Labai" laiku. Šiknom nuravėję pusę kalno paparčių pagaliau pro tas pačias penkias avis nusileidom (nuslydom?) žemyn. Šlapiai vasaroju.

O dar manęs šiandien iš Lietuvos klausė, ar pasimaudau kur ežere ar fjorde. Nedrąsu prie +13'C.

Viršuj, trumpa lietuko pertrauka:

O už debesies, pasirodo..