Vis per tą skubėjimą

Būna įvairių butų. Kurių garso izoliacija tokia gera, kad gretimam kambary gali roko koncertą ištaisyti ar nušaut ką nors be duslintuvo, bet nesigirdi kituose kambariuose. Būna normalūs butai su vidutine garso izoliacija, kur girdisi tik galingesni pasirėkavimai. Ir būna kartonkės, kuriose pašnibždėjus galiniam kambary- svetainėj viskas girdisi. Aš apsigyvenau kartonkėj.
Kažkaip netyčia per skubėjimą pirstelėjau kambary, o gavosi taip garsiai, kad per visą butą nugriaudėjo kaip atominė, mą gėda daba iš kambario lįst.
Ką pagalvos mano chuanas ilgakasis kambariokas. Viena iš baisesnių patirčių bus širyt sakyti BON DIA :D Sakys- aha, tu šiandien jau "labinaisi".
O kaimynas su rūžavu paspirtuku negirdėjo. O galėjo. Būtų revenge į "kažkokia merga".

Pažindinimasis su kaimynais

Šiandien laužiausi į svetimus namus. Netyčia gi.
Baisiai skubėjau ir lėkdama laiptais iš buto žemyn supratau, kad palikau telefoną. Apsisukau grįžt pasiimti. Pribėgu prie durų, išsitraukiu raktus ir jau rakinsiu. Staiga atsidaro durys, o ten stovi pilvotas vyras su rožiniu paspirtuku rankoj. Ir surėkia į mane žiūrėdamas: "ė, čia kažkokia merga tarpdury, kas nors ko nors laukėt??". Griebiau už rankenos ir uždariau duris (tikrai nežinau kodėl). Ups. Right flat nr. Wrong floor. Mano durys- aukštu aukščiau.
Taip sakant, malonu susipažinti, naujieji kaimynai!
Ot tai šaukštelis.