2017 m. vasario 11 d., šeštadienis

Juokučiai

Vakar su kolegom važiavom iš vieno ofiso į kitą.
Išvažiuojant iš parkingo pamatė pažįstamą, tai dar užgazavo, pasuko į jo pusę, tipo trenks. Pasijuokė, pasilabino per langą, draugai mat. Įvažiavom į gatvę, kits kolega saka, o, bobutė per perėją, varom, tūkstantis taškų! Bobutė spėjo pabėgti.

Pasukom į kitą gatvę, kolega rodo į šaligatvį ir šaukia, žiūrėkit, milijonas taškų rieda!!!! O ten 6 neįgalieji su elektriniais vežimukais varo.
Toks juods juods.

2017 m. sausio 12 d., ketvirtadienis

Kalėdinė vakarienė sausy

Praėjusią savaitę buvo pavėluota kalėdinė darbo vakarienė. Kadangi visi čia frykai, žaidėm Lazer tag.Tai buvo aklinas kambarys su matine juoda išdažytom sienom, prileista dūmų. Be lempų, be šviesų, tik su keliom neonkėm. Sienelių kraštai apklijuoti neoninėm juostom. Bet ne visi.
Tai visa, adrenalino varoma, kai knisausi į (nematomą) sieną bile kaip. Kitą dieną pasirodžiau darbe su praskeltu antakiu ir mėlyna užtinusia akim. Kelėnas vos ne dvigubas. Ak tos mūšio žaizdos.. Dar tebegyja.

Buvom dvylika, metėm monetą. Man iškrito rinktis komandą. Kad nebūtų favoritų, pasirinkau vieną ir liepiau jam sekantį išrinkti, sekančiam sekantį. Ir taip labai gerą gengą susirinkom.

Prieš pradedant žaisti mergučia aiškino mums žaidimo taisykles. Sako, raudonieji (mūsiškiai), turi šaudyti į mėlynuosius. Pyst viens (tas, kur pasirinkau pirmąjį) saka “o aš tai daltonikas!!”. Ple, pasakyk tu daltonikui, kad šaudyt reik tik į mėlynus, bet ne į raudonus...  Vis tiek laimėjom, net daltoniką komandoj turėdami.

Čia ne apie daltonikus, bet baisiai įdomiai. https://www.youtube.com/watch?v=obrBAysVef0


Sibirinis šaltis

Manasis man šiandie saka: -o jetus, kita savaiti į Barseluona sibirinis šaltis parein! Sakau, tai kiek laipsnių tau yra tas sibirinis šaltis? Jisai: nu NULIS!!!
Pff.. Prieš maniškius -37 patirtus lietuviškoj dauboj tas nulis man kap katina perdalai atruoda. Niekis.

2017 m. sausio 2 d., pirmadienis

Lietuviški grybukai

Kažkada tai ažiavo draugs pro šali (pro Barseloną), apsilankė, užvežė lauktuvių. Tų meduolinių pacukrintų baravykiukų. Kaip jie man patinka. Ir jis dar iš tokios baravykiukų karalienės jų paėmęs, specelEi užsakė, tai grybukai buvo bais skanūs.

Kadangi reprezentuoju lietuvių tautą čia Ispanijoj, karts nuo karto nušviečiu juos apie mūsiškę kultūrą.
Tai tada atnešiau grybukų savo nušokusiems kolegoms. Sakau, turiu specelei jums sausainių, jie baisiai ypatingi. Lietuviški grybai. Atidariau dėžikę, tie žiūri, žiūri į baravykiukus. Ir kad ims šaukti “Pimpals, Pimpals, Pimpals!”, krizena mat.
Beveik trisdešimt metų nugyvenau tus baravykiukus valgydama ir niekada nei nesusimąsčiau, kad į pimpalą galėtų būti panašu.

Ta nešvari vaizdouti.
Galų gale suvalgė visus pimpaliukus ir dar prašė.

Dabar bankūcheno nunešiu po švenčių, kaži į ką panašu bus.

Naujakai

Naujaks prieš 7 metus.


Naujaks po 7 metu. Su kitais kiškiais. Bet vistiek. Ne kažkan teužaugau.
video



2016 m. rugsėjo 27 d., antradienis

Reklama

Esu skriaga ant to reikalo ir nemoku už spotify. Tai man vis per spotifyjų pareklamina dalykų. Kadangi aš esu moteris, kuri stuktels greit trisdešimc metų, tai man reklamuoja visokius spotifajaus manymu man aktualius dalykus. Kaip antai dirbtinį apvaisinimą, krutų implantus, tamponus ir skudurų shopingą online. Nulis filtro. Aš jiems galiu pasakyt, kad meta pinigus į balą su tokiom reklamom.

Šiandie pakibo kompas kaip tik su papų reklama per visą antrą monitorių. Spausk nespaudus, kabo ir viskas. Ir kaip tyčia bendradarbis atėjo dėl projekto pasikonsultuoti.
Šnekam. Rodo į monitorių, sako, papus dėsies?

Sveikų užkandžių privalumai

Valgyti galiu penkiolika sykių į dieną. Darbe jau sunkiau būti užgulusiai lėkštę nei namie, tai valgau biški mažiau sykių. Daug ir dažnai ir dar visokį šlamstą valgant auga rinkės ant pilvo, kurios vėliau smaugia dusina laiptais palipus bei trukdo batus užsirišti. Tai nenoriu rinkių ant pilvo. Bet valgyti noriu. Ir daug.
Del to pradėjau neštis į darbą dėžutėm krebutėm maišiukais visokį sveiką maistą ir sandėliuoti po kompo paaukštinimu. Tas paaukštinimas plastikinis, permatomas. Tai tas kampuks po tuo paaukštinimu atrodo kaip voverės narvuks. Riešutukai, džiovinti uobūlukai, švieži uobūlukai.

Turiu žvieris kolegas. Jie ant tiek mieli, ant kiek žvierys yra. Ir mėgsta valgyti šlamštą. Taukuotas mėsikes, vaflius-šukoladus, čipsus, visko priteptus sumuštinius, kur majonezas per nagus teka bulką perkandus. Kartais tas šlamštas skaniai atrodo, beje, bet va tos rinkės… Žodžiu, kadangi jie yra žvierys, tai, būna, išėda iš kitų kolegų stalčių visokius šukuoladukus vaflukus sausainukus.
Mano kampuko privalumas tas, kad, nors visi mato, nieks to voverės maistuko nenori valgyti. Nepatrauklu.


Moralas: sveikus užkandžius darban neštis verta, nes kolegos net visus stalčius išėdę tavojo vis tiek neužkabins. Ir valgant dalintis nereik, nes nieks vis tiek nenori.