2014 m. rugpjūčio 3 d., sekmadienis

Kai tenka dirbti iš namų

Kokie iškrypėliai sekmadienio naktį imtų sau vartyti darbo failus RUGSĖJO MĖNESIUI???!!
Pasivakarojau vakar su laptopu darbiniais reikalais. Prieš "krintant į šiaudus" pamaniau kad patvarkysiu va tą failiuką apie Vokietiją. Viską laikom "debesy", tai bepigu iš namų patvarkyt. Atsidarau tą pašierintą folderį tame foldery kur tame foldery kur tame foldery, darau failiuką  ir pyst!!! "Failas atidarytas kito naudotojo". Koks iškrypėlis sekmadienio naktį 02:30 gali lįsti į folderį tame foldery kur tame foldery kur tame foldery? Visai jau. Ir su tuo failu dažniausiai krapštausi tik aš. 


O šiaip tai gyvenimas ima ir pašika. Šiandien turėjom skristi į Vietnamą. Bet kadangi praeitą savaitę nepatingėjau darbe nusivolioti laiptais ant galvos ir išsisukti koją, tai kaip ir teko viską atšaukti. Gi nešliauši su krukiais per džiungles, per daug nuotykinga alternatyva. Atostogausiu dabar tris savaites su ta pasukta letena ant smėlio.

Vis dar ištinka flashback'ai kaip aš nusileidinėjau laineriu priešais pusę skyriaus. Bobulkos vat parėjo po kavos ir dar pramogų gavo. Aš nei pramogų nei kavos tą dieną.

2014 m. liepos 12 d., šeštadienis

Iškrypimai

Kiekvienas pats sau atrodom normaliausias asmuo pasaulyje. Taip pat ir aš. Esu labai nuostabi puiki fantastiška. Tik visi kiti kažkokie nenormalūs, daugiau ar mažiau. Nors...kai pažiūri iš šono... nu turiu keistenybių. Ir su metais jos vis sodrėja.

Iškrypimas Nº1
KASPINAI
Renku ir saugau visus padovanotų dalykų maišelius, dėžutes, vyniojimo popierius, etc. (recyclinu). Bet su kaspinais - sunki būklė. Ne tik kad renku (savaime suprantama), bet dar ir urmu užsiperku. Rečiau ar dažniau, bet bent kartą per porą savaičių užsiperku minimum4 metrus kaspinų. Visokių spalvų. O avdrug reiks ką nors kam nors dovanoti. Juk reiks gražaus kaspino tada. Turiu tokią baisiai fainą dėžutę su skyriukais, kur tuos kaspinus ritinėliais saugau. Paskutiniu metu rotacija lėta, jie labiau kaupiasi nei išsinaudoja. Kažkaip kol aplinkiniai nepakomentuoja, net nešauna į galvą kad nenormalu. Nu o bet man patinka. Labai. Turėti. Tuos kaspinus. Ir dar vyniojimo popieriaus. Ir dėžučių. OOOooooh...

Iškrypimas Nº2
PAVEIKSLIUKAI
Seku kokius dvam penkis blogus apie rūbus. Ir viskas patikusias foto išsisaugau. Surūšiuotas pagal tipus (batai, sijonai, pavyzdžiui). Ir saugau kaupiu. Baisiai daug turiu. Ir dar Pintreste smaigstau. Šimtais. Ir iš pintresto saugaus jei jau labai patiko.

Iškrypimas Nº3
MUZIKA
Taip pat ir su dainom, melodijom, muzikinais gabalais. Renku ir renku ir vis kažko naujo reik. Ir vis perklausau jau turimus, ot!!


O šiaip tai aš tinginio pantis. Padovanojo man siuvimo mašiną. Visada juk taip norėjau. Ir kai turiu- pyst jau tris savaites nenaudojama stovi.

2014 m. gegužės 25 d., sekmadienis

2014 m. gegužės 18 d., sekmadienis

Atostogos horizonte

...jau nusišviečia!!! Rugpjūty. Kur nors į kitą pasaulio galą, į rytus. Pasaulio gastronomija pasimėgauti.


Kultūra

Šį savaitgalį Barselonoj vyksta muziejų dienos, muziejų naktys. Vakar po vėlyvos vakarienės su mielu sakom prasuksim pro MACBA (Barselonos Šiuolaikiško Meno Centras) kad jau šalia esam.

Ir užsukom.
Tokia hipsterių Valpurgijos naktis, paskendusi alaus jūroj ir žolikės debesy.



MACBA pagrindiniai eksponatai


Jei nieko nerūkai, nifiga tų menų nesuprasi. Stovi sofkė, priešais telikas. Ir paleistas filmas. Kapsi lašai uždarytam buteliuke. Ir kapsi. O paprastom dienom žmonės didelius pinigus moka, kad pamatytų tuos iškabintus grindų šepečius ir kapsinčius lašus. Gal už tą kainą su bilietu į vokiuką prideda ir susuktą džointą "for the art appreciation"...?

Tiesa vakar nelabai kas domėjosi ekspozicijom, labiau susirinko savo tatuiruočių parodyti ir į kitų barzdas pasilyginti.

Papiktino, geriau jau tą pusvalandį buč feisbukui paaukojusi, būčiau labiau kultūringa palikusi.

Ant to papiktinimo šiandien einu pažiūrėti Jūrinio muziejaus. Ten bent jau laivų ir vikingų ragų bus.


2014 m. balandžio 16 d., trečiadienis

Padriki dažniai

O taigi Velykos. Atšilo, davė darbe ir visoj Ispanijoj laisvų. Šiandien pabaigus kai tik uždariau ofiso duris, net susigraudinau, kur aš tiek laiko dėsiu- penkias dienas. Atrodo, pėškom sulakstyčiau Barselona-Vinius-Norvegija-Barselona.
Rytoj išvažiuojam į kaimą kur ryšys nedatraukia. Bijau kad jau antrą dieną bėgsiu ieškoti į kaimuko centrą su laptopu.

O taipogi ir po darbo dirbu. Paleisim vasarinę lūpdažių liniją. Gi dabar reik visus bandyti va per laisvas.
Reiks ir didesnę spintą įsitaisyti, bo nebetelpa kosmetika. Yay, aukso amžius.
Šiaip aukiu paaukštinimo tyliai sau. Bet turbūt nieks tyliai kukliai ir neauštins nieko. Šiaip, dar trys mėnesiai nesukapsėjo, o man paaukštinimo norisi. Vat ir noriu, ir reikia!


Šiaip kad žinotumėt: Visos gėlės, kur pernai supirkau, išdvėsė. Nesuprantu, gal mikro klimatas netinka... O gal kad paskutinį kartą laisčiau rugpjūty.. Braškės irgi. Ne tai kad nudvėsė. Bet užaugo, sunoko, o tada saulėj iškepė. Irgi pamiršom laistyti. Kad baisiai daug darbo.

Nesimiega man vis dar dėl graudinančios laisvadienių laimės. Jau paryčiai, o aš vis dar kukuoju.

2014 m. balandžio 4 d., penktadienis

Efektyvumas

Jei darbas žmogų puošia, tai aš jau tokia graži kaip trys mis pasaulis. Karūnos nieks kažkodėl nededa.

Mano įmonėj darbuotojų amžiaus vidurkis yra kažkur maždaug priešpencijinis. Ir taip smarkiai smarkiai pasilikę. Jei tu ne menedžeris, bet tau priklauso darbo telefonas, tai mačiau tamposi kažkokias ten motorolas iš nokia 3310 laikų.

Yra net moterėlė, kuri nemoka emeilo išsiųsti. Paskambinau antai vieną dieną jai ir sakau- davai atsiųsk man tikslius kontaktus šito asmens. O ta pyst su lapuku ir atšlepsėjo iš užu dešimt sienų. Ir kaip tu manai, su klaidom aišku tie kontaktai. Emeilo nemoka, apie kopipeist negirdėjus. Kur tokius oro burbulus parduoda kad pyst įsilendi ir nieko nebežinai kas dedasi ant svieto?

O ir šiaip tos moterėlės darbas keistas.  Turim Log-in korteles. Nusiskanuojam atėję ir nuskanuojam išeinant. Tai ta motera atsispausdina sarašą su prasibraukusių kortelę vardais ir šlepsi per ofisus žiūrėdama ar visi atėjo. Du šimtai galvų. Visą dieną.

O dar mes net intraneto neturim. Saugom viska tame foldery kur yra tame foldery tame foldery. Kartais ir trisdešimtam nuo pradėjimo. Kas nori tas trina. Įdomiai. Tokiais metodais dirbant ir sėdim visa įmonė išsipuošusi. Mano skyrius ir po 12-13 valandų. Turėtume persivadinti į Departamiento de Strainūškos.

2014 m. balandžio 2 d., trečiadienis

Jadzės kelionės

Mano Mielas yra labai Praktiškas žmogus. Bet staigmenas retkarčiais daro, bet retai, ir tokias, kad gerai įsiminčiau. Prieš kurį tai laiką šventėm šventę ir jis man surengė staigmeną. Kadangi išpuolė laisvų, jis nusprendė surengti trumpą pabėgimą. Vieną vakarą tiesiog įspėjo kad susidėti į lagaminą šiltus rūbus ir pasiruošti lietingam permainingam orui. Pasiruošti praktišką aprangą. Ir nusiteikti daug vaikščioti. Galvoju- važiuosim į kaimą kalnuose, pasikursme ugnikę ir nieko neveiksme spengiančioj tyloj. Susikroviau treningus, apsiaviau kerzus, užsimečiau ištikimąją slidininko kūrtkę ir žemyn. Aha, į garažą neinam... Taxi... Į oro uostą... Pala pala... Kąąą???? Nuvažiuojam į oro uostą o aš vis dar nežinau kur toliau. Tada man įteikė laipinimo kortelę. Ir taip prasidėjo penkių dienų istorija "Kaip Jadzė Paryžių  su kerzais pamynė". O visada maniau, o jau dievai, kai skrisiu pirmąkart į Paryžių, tai jau vos ne šanel vilksiuos. Še tau, brezentines kelnes demonstravau.

Pasiilgau keliauti.

2014 m. kovo 26 d., trečiadienis

Metinis Spaudos Pranešimas

Visus gerbiamuosius skaitančius norėčiau pasveikinti pagaliau sulaukus šio įrašo. Jums pasisekė. Per atenančias tris minutes jūs panaudosit savo vertingus atminties megabaitus šitam skaitalui.


Nemačiau praktiškai visų apie metus. Ir turbut tiek pat nematysiu.
Oj kiek daug jau nutiko...

Apsiženijau, dvynius pagimdžiau, išsiskyriau ir prisijungiau prie klajojančio cirko. Rodau numerį "Antakių bangos".


O šiaip tai visai ne.
As vis dar Barcelonoj, paukščių kakojama ir ispanų kalbą belaužanti.
Svarbesnių įvykių suvestinė:
- Šeštadienį paukštis apšiko. Važiuojant motoroleriu. Taiklus padla. Plekšt ir yra. Per pirštus. Seniai bešikę jau buvo, kaip jau ir laikas (prieš porą metų naktį, toj pačioj Barselonoj).
-Trečią kartą per metus pakeičiau darbą. Šį kartą lyg ir vykusiai pasirinkau: kosmetika ir skaičiukai. Dabar skaičiuoju planuoju lūpdažius. Naktimis ekselius sapnuoju, dienomis noriu niekada gyvenime nebedirbti.
-Aš vėl galiu vaikščioti! Kaip žinia, baigiu susitaisyti kelėnius, kurie vat lygiai metus neveikė. Tai klipatavau iki šiol. Dabar jau vaikščiosiu. Gal pėsčia net į Lietuvą pareisiu jei kada iš darbo išmes. Kaip Lietuviai kad mėgsta. Eiti pėškom. 
-Dirbu po dvyliką valandų ir po to sėkmingai nekenčiu pasaulio.
-Naujajam ir visuose senuose darbuose man uždėjo pravardę (Matyt susitarė): vadina mane "NO." Kodėl: "koks gražus ooooras, ką veikei savaitgalį, buvai ten ir ten? Gal nori eit kavooooos?" "NO". "Ar gali padėėėti?" "NO". "Ėėėė, o žinai..." "NO. IR NENORIU ŽINOTI. JAU GALI EITI ŠALIN". Man draugų nereikia, aš pati sau faina.
-Laukiu atostogų. Jų nebus, bet sau dar nesakiau.
-Kartą per mėnesį lankau "Nekenčiu žmonių arba Cinizmas- mano vardas" būrelį. Susirenkam buvę bendradarbiai iš agentūros porai valandų prie alaus pavaryti ant pasaulio. Įgavę naujų jėgų išsiskirstom.
-Mano herojus, energijos šaltinis ir mano darbinio veido atspindys:




Štai ir informuoti esat. Megabaitai okupuoti, MUAHAHAHA!!!
Pabaiga.



Man atrodo kad vieną gražią dieną persikursiu cenzūruotą blog'ą be šūdų ir Jadzės sielos. Visą tokį mandagų ir gražų, su tvarkingom nuotraukom ir reguliariais postais. Tada taps baisiai populiarus ir pradėsiu gyventi iš reklamos. Ir niekada nebereikės dirbti. MUAHAHA.

Einu myga myguoti.