2012 m. liepos 30 d., pirmadienis

Kelti pisinį svetimoj šaly, kurios net kalbos nemoki? Chalenge accepted!

Prieš pusšimtį metų ( prieš lygiai tris savaites) Obuolio namuose pirkau kompą. 
Sumasumarum situacija tokia, kad norėjau su angliška klaviatūra. Kam man tie nereikalingi kringeliai. Nu ir ogi ką tu sau nori- pay extra. O kompo tai reikia. Extra tai extra. Pamokėjau. Ir turėjau laukt porą savaičių, o tada jau ir kompas turi atvažiuot, bet jie paskambins. 
Po poros savaičių nieko negirdėjus nuėjau pas Obuolį. O jie- na, kompo dar nėra, mes jums paskambinsim, kai bus, tik palikit numerį, bo kažkur pasimetė praėjusį kartą. Pasimetė..!!? Palikau dar kartą.
Nesulaukus skambučio nuėjau po keleto dienų, o jie vėl tą patį- mes jums šiandie paskambinsim ir pasakysim, kiek laiko liko laukt.
Skambučio nebuvo, sustuksėjo trys savaitės, nervai jau visai kaip pas verdantį čaininką užsiūbavo- permokėjau, o manęs net informuoti nesugeba, kokia situacija. Skambinčiau pas kokias vartotojų teises. JEI bent kažką žinočiau apie norvegišką tvarką ir atsakingas institucijas… Nežinau. Nu fignia čia bus, galvoju, reikia pastiprinimo, nes viena nuėjus dabar jau nebeišlaikysiu ir pakelsiu pisinį iš piktumo ir nepasitenkinimo, kas gal ne visai tinkama politika, bet sunku susitvardyt…
Turim čia tokį alfa patiną- duok tik jam pasiginčyt, paįtikinėt- akys nušvinta. Paskambinau, sakau- einam, garą nuleisi, pasaulį (bent jau kažkieno) išgelbėsi.
Už penkiolikos minučių jau žygiavom pas Obuolį, kovinėj parengty. Dar už pusvalandžio (kuris buvo bais įtemptas, su plačiais rankų pamosavimais, vos pakeltais balsais, laukimu ir skambučiais head ofisui) žygiavom namo su tūkstančiu grąžintų pinigų ir Makbuku su norvegiška klaviatūra- pakaitalu, kol manasis atkeliaus.
Ot sūkos, pinigus jama, o kad gauti, už ką moki- nagais ir dantim… Jei be pastiprinimo- būčiau ten dvi valandas kiauksėjus, ir tai, rezultatas neaiškus. Nes nežinau, ko galiu reikalaut- per kur paspaust, o per kur atleist. Šiuo atveju suveikė tai, kad buvau sumokėjusi ekstra (ko , pasirodo, negalėjo reikalauti), o jie sugebėjo prarast mano duomenis o juos gavę vis tiek nei pyrst. Na ir aišku, norvegiškas ginčas nelygu angliškam pas tokius nacionalistus :)

2012 m. liepos 12 d., ketvirtadienis

Vienas dūris- keturios skylutės

Darbe intensyvu, sukubu. Dedama lėkštė stumteli šakutę, viskas aplink sulėtėja....šakutė pasivartydama ore lėtai artėja link JO centro... Kone girdžiu oro gūsių keliamą garsą..Woop woop woop... Smaigaliu priekin... BAC! "Ajjjj!"- pro sukąstus dantis po ūsais...

Nu nuleidau žvejui šakutę į rutuliukus. Nei tai imt, nei tai palikt- taip ir sustingau ištiesta ranka. Ar popa neklausiau, šiaip atsiprašinėjau ir laikiausi nežvengt. Nu ką jau padarysi... Ir dar arbatos paliko.
Tai kas dar gali nutikt? Stebinu save pačios liapsusų išradingumu :)

2012 m. liepos 4 d., trečiadienis

Vacys vs Obuolys


Skubių darbų sąrašiuke nugulė tokie dalykai kaip:
1. Pasiruošti medžiagą norvegų k. zubrinimui;
2. Susitvarkyti savo kompą.
Tai paskutines beveik tris dienas (tiek pat, kiek ir tvarkiausi su gripu ar peršalimu) dariausi korteles su norvegiškais žodžiais, ruošiausi, mokiausi. Taip nesidraskiau nuo pirmo kurso, kai algebros neišlaikiau ir ambicija sukilo. Na, kol kas motyvacija tebežydi, ambicijos karštos, kad net garuoja, žiūrėsiu, kaip toliau liepsnosiu.
O šiandien nusprendžiau susėsti su savo senuoju ištikimu laptopu Vaciuku. Jokios knopkių kombinacijos nepadėjo- kaip neranda operacinės, taip...
Nu tada pasiėmiau peilį, galvoju, atsuksiu šriūbus, gal kokios plasmasės ir vielos atsijungę. Bet nėjo atsukti! Tai atsirakus vieną kampą pakrapščiau ten, kur man atrodė, kad dera krapštyt, ir vėl pabandžiau. Na, bent jau per F2 knopkę kažkoks ten meniu pasirodė. Iš kurio paaiškėjo, kad Vacio tik vėstantys palaikai ant mano keliukų begulį. Nu jau tikrai, ketvirto kieto disko tikrai jau nebekeisiu, suskis nesikeikiant!
Emocinis momentas Aliui išlietas, kurio išvada: viskas, velniop langus ir vacius, iš ryto eisiu obuolių apžiūrėt, ką ten priderėjo per paskutinius metus.
Viskas eina iš rikiuotės, ir būtinai pas vikingus. Kamon.

Kartais norisi persiinstaliuoti gyvenimą. Viskas taip švariai gražiai būtų.

2012 m. liepos 3 d., antradienis

Iš pasvarstymų

"Ai, dar National Geographic pvz galėčiau dirbti! Apšvietinėti pandas su reflektorium per filmavimus! Būtų afigienai."

2012 m. liepos 2 d., pirmadienis

Srovės

Man ir vėl ilgai nesirodžiusi egzistencinė krizė. Matyt sezonais pareina. Vasarinė. Tpfu. Guodžia tik tai, kad
Įkvėpimas- tai kai plaučiuose kaupiasi oras. Ir kol pas mane kaupiasi oras, tol turiu vilties.