2015 m. sausio 29 d., ketvirtadienis

Jadzė pas prostitutes

Galvojau sistemingai paaiškinti apie globalizaciją ir kiniečių privisimą Barselonoj tinkamai pasakojimo įžangai. Bet pasakysiu trumpai ir aiškiai: jų yra daug, ir jie viską daro papigiai. Baisiai papigiai. Bendradarbės vis aikčiodavo apie kiniečius savuose rajonuose- "ojei, vakar pasikirpau, nusidažiau ir įsilaminavau plaukus už tiek-iasdešimt eurų! Ojei, man kinūčiai padarė manikiūrą-pedikiūrą už tiek-iolika eurų! Ojei, man padarė masažą už tiek-iolika eurų ir dar taip gerai!!".

Ir kai vieną savaitgalio dieną vakarykščiai pasportavus po pusmečio pertraukos su mielu ėjom pieškuom iš vieno Barselonos galo į kitą ir praeidinėjom MASACHE MASAŽ kiniečių kabinetą su visokiais klasifikuotais masažais ir gražiais paveiksliukais, nutarėm užsukti. Vistiek papigiai, tiek-iolika eurų. O nugarą tai maudžia iš po vakarykščio. Paskaminom į duris ir belaukdami nutarėm kokio tipo masažus rinksimės.

Atidarė vidutinio amžiaus kinė, su frizuotais plaukais, miniaku ir auliniais aukštakulniais. Bet tas faktas kažkaip prasprūdo pro akis. Neįvertinom ir rajono, kuriame buvom. Žodžiu, masažai, taip. Sako, tai bus tiek ir tiek, ir sumušo į kasą. Nu ką, susimokėsim, nors niekada neteko mokėti PRIEŠ paslaugą, o ne po. Pagalvojau kad šiaip, čiūdni kiniečiai. Jie visada čiūdni. Tada atejo dar viena vidutinio amžiaus moteris, atrodanti kaip ir pirmoji ir išsadalino mane ir mano mielą po skirtingas kabinas.

Įžengiau į kambarį ir o bet tačiau, o kur masažo stalas? Juk čia lova!!! Lova, dušo kabina ir lentyna, pilna rankšluosčių. Kažkaip mintyse susidrumstė. Ot kiniečiai, net masažo kabineto padoriai įsirengti nemoka! Ir tada vietoj to, kad padengtų tą lovą dideliu normaliu rankšluosčiu, ponia pradėjo dangstyti ją visokiais skuduriukais/rankšluostukais. Tada mano minčių drumstumas pradėjo sklaidytis... Lova, 40-50 metų ponia su vakariniu makijažu ir kablais, hmmmmm.... Jinai man sako (ispaniškai)- nusirenk ir atsigulk. Sakau- aš noriu sportinio masažo (ten to, kur labai spaudžia, tas masažas buvo sąraše, lauko iškaboj). Jinai žiūri, žiūri į mane, tada sako- NESUPRANTU. GULKIS. Guluosi visa tokia dar neišsiaiškinusi kas čia kur čia, padedu galvą ant tų priklotų skurlių... Ir tada man viskas mintyse išsiryškina!!! Kol tie rankšluosčiai (velniažin ar kada plauti) man bado veidą, galvoje viršgarsiniu greičiu sukasi mintys, taip taip, tokios, kokios ir tau dabar sukasi. Ir kaip man galėjo anksčiau nedaeiti, o tie rankšluosčiai tikrai neplauti? Jie mane liečia! O lova tai dvigulė, o ta ponia tai senoka tokia jau, o kaži kiek ir ko prieš mane čia nutiko, ir visa kita. Tuo pat metu ir žvengti norisi ir sau pačiai bitch-slap'ą pliaukštelti už tokį nenuovokumą. In a meanwhile, už sienos mano mielas išgyveno beveik identišką scenarijų, tik dar su viena papildoma mintim- o tai ji dabar kad neimtų ir nekyšteltų rankos: "senjor, happy ending, happy ending?".

Ta akimirka kai žengėm į gatvę ir paskui save uždarėm duris: "žvengeu kiek galėjeu". Ir bėgom į dušą numyn nusimazguoti.


O bet tačiau... Tai buvo geriausias ir techniškai stipriausias masažas iš visų barseloninių. Ir čia be ironijos. Bet gi negrįši...pas kekšes...masažo... Nei šis, nei tas.