2012 m. gruodžio 28 d., penktadienis

Ašmenys

Per pirmas tris minutes darbe peeersipjoviau. Delniuką/nykštį (tarpnykštį..?). Čiurškė kraujas vos ne srovele, tai kai nesustojo po penkių minučių čiurškimo, kolega išvežė į ligoninę.
Ten per ~valandą man tą čiurkšlę užsiuvo. Haaa! Turiu norvegišką siūlę! Gal jau kolekciją pradėti. Turėjau amerikoniškas septynias, dabar norvegišką. Kas toliau..

Aš truputį surikau garsiai, kai bedė adata į nykštį (anastetikai). Skaudėjo labiau nei pjaunant į ranką.
O seselė, kuri aptvarstė po siuvinėjimo darbelių, pamačiusi mano rankas, pasigrožėjo mano šviesiai violetiniais (ne rūžavais!) nagais, pagyrė, paklausė, ar tikri, sakau- aha (juk trumpi!) ir pradėjo pasakoti apie kažkokią nagų lempą, kur gavo Kalėdoms dovanų.. Kai pasileido į detales ir pradėjau nifiga nesuprasti, sakau- o gal jūs angliškai?.. Jinai be vargo persijungė ir taip įsijautus pasakojo ir ėmė rodyti savo nagus, kad pamiršo tvarstyti. Tai delniukas užkraujavo, aš jai- "eeee... b...bl...blll...b.. its bleeding again!!!"
Nustojo kalbėti ir sutvarkė.

Išėjus iš priimamojo sakau kolegai- matei tą seselę, kur mane tvarstė? O jis, taip rūgčiai ir šnypščiančiai:
- That bich!!!
Aš- Tai judu pažįstami? O jis tik:
- That BICH!!!
Matyt pažįstami.

2012 m. gruodžio 27 d., ketvirtadienis

R uždaryta!!!

-Šita, aš grįšiu sausio vidury į Šilalę, einam kur nors kartu pavakarieniaut visi, pvz į R?
-R uždaryta, dabar ten klubas, maisto negamina.
-E.... O yra dar kur nors Šilalėj su staltiesėm?

2012 m. gruodžio 26 d., trečiadienis

Svetimi gyvenimai

Greta How I Met Your Mother pradėjau žiūrėti dar vieną TV Show, nedrąsu sakyt, bet man net ir Friends perspjauna.. New Girl vadinasi.
http://www.youtube.com/watch?v=2qqojuj1zoU






Cinizmas

Feisbuko sienų romantika:



O aš pirštus užgniaužus laikiausi neparašiusi "...Than I could drink you.. and you'd fill me from inside.. we'd become one... and then I could piss you out.."

Kodėl aš tokia bjauri būnu, ee? Bet daina gera.

Diržą šiandien įsinešiau iš balkono. Jeeetus kaip smirrrda.. Iškvėpinau ir pakabinau koridoriuj. Permuša vis tiek. Grįš po atostogų kambariokė vegetarė, nugrius nuo kvapo, hehe :) Nieko, jos tašė, kad ir nesmirda,- odinė :P

2012 m. gruodžio 24 d., pirmadienis

Exclusive Kūčios

Šiemet Kūčias ir Kalėdas šėlstu solo. Ir turiu pasakyti, kad kol kas sekasi puikiai ir nuotaikingai :)
Kūčias neplanuotai atvakarieniavom su švedu draugu ir Star Wars sesija (mačiau pirmąkart). Mmmm.. Man Indiana Jones labiau prie širdies.

Švenčių proga spontaniškai pasišopinau. Nusipirkau afigieną diržą. Parduotuvėj prieš pat sumokant dar paklausiau- bet čia moteriškas, taip? Pardavėjas- mm..nea, čia vyriškas. Et, man toooks fainas diržas (spalva graži, ruda), sakau, imu vis tiek!

Ir ką gi! Grįžtu iš vakarienės, ir iš gryno oro įėjus taaaaip kažkas smirda... Sumautas odinis diržas! Už šimtus pinigų nusipirkau šešką! Pakabinau balkone, geriau tegul išsismirda, o jei ne- padovanosiu kam nors.

Skanių silkučių ir gausių dovanų! Su šventėmis,- myliu bučiuoju apkabinu !

2012 m. gruodžio 20 d., ketvirtadienis

Jingle Jingle Jingle..

Kalėdiškai. Dabar svarstau, ką čia sau pasidovanoti Kalėdoms ir kur padėti savo laiką per tas penkias laisvas kalėdines dienas. Mhhhh......




Namai. Kairiam apatiniam kampe. Dar trims savaitėms. (Va po šito papleškinimo sirgimų savaitę prasitęsiau dar trimis dienomis)

2012 m. gruodžio 10 d., pirmadienis

Kailiuks II

Gavau dovanųųųųųų! Adijalą! Tokį švelnutį pūkutį, geriau nei tikra katė. Aš jį ir vadinu kate. Vardą daviau. Fliuflis. Paglostau, pamyluoju. Šitas bent jau į kilimą nepriš.. ir kampe neprivems. Ir maitinti nereikia.


Sausio gale kraustausi į Barseloną. 

2012 m. lapkričio 28 d., trečiadienis

Kailiuks

Kaimyniniam name kažkas turi katę, raudonplaukę kaip Garfieldas. Jinai tokia biški prie pūko, daug kailiuko turi. Pernai panašiu metu tas katukas vaikščiojo apskustas kaip Simba- Liūtas karalius. Ant galvos palikta gaurai ir ant uodegos galiuko. O visa kita- gruzdai. Kažin kačių pasauly ar nesityčiojo iš jo :)

Dabar dairausi to katuko, laukiu, kaip šiemet šmaikštašikniai savininkai papuoš. Kol kas vaikšto pilnu kailiu ex-simba.

2012 m. lapkričio 22 d., ketvirtadienis

Gyvenimo džiaugsmo pratimas

Instrukcija: Savaitę cukraus anei saldumynų neruš, nė į burną. Septintos dienos gale nusipirk Karvutės saldainį pardėj. Pažiūrėk šitą video ir pasidžiauk radybom.




2012 m. lapkričio 15 d., ketvirtadienis

Žiurkės ratukas

Kasdienybe užsiknisti labai paprasta, ką aš šiuo metu ir darau. Ypač, jei yra gerai išvystytas gebėjimas inkšti ir savęs gailėti. Fakts, kaip pas vieną žmogų skaičiaukad inkščiu ir savęs gailiuosi daaaaug ilgiau, nei užtruktų atsisėsti ir padaryti "TĄ BAISIAI DIDELĮ DARBĄ" ar paimti ir  išmokti "TĄ DAUG  DAUG <not> MEDŽIAGOS" , ar išsiversti "TĄ BAISIAI SUDĖTINGĄ TEKSTĄ <penkis sakinius>. Kad tik pavyvieti. Iš savigailos prisėdu ir iš eilės tris tv show serijas po 45min pažiūriu. Juk aš vargšė, reikia save pradžiuginti. Bežiūrint praalkstu. Kas, kad gaminti nemėgstu. Juk TUOJ TUOJ eisiu MUOKYNTIS, reikia energijos, tai imu gamint maistą. Visą valandą. Paskui tą maistą reikia suvalgyti. Kokią nors nesąmonę bežiūrint/beskaitant. Op! Dabar jau reikia MUOKYNTIS. Tik į feisbuko žinutes reikia atrašyti. Rašinėju valandą, gi svarbūs reikalai, o jei dar kas kokį video įmeta. Cha! Nagi žiūrėk tu man, jau ir į darbą reikia.

Vo teip ir praeina net visa savaitė besiruošiant MUOKYNTIS. Visai kaip univero laikais. Kai dieniniam baigiau "neakivaizdiniu" bakalaurą. Tai gal jau eisiu MUOKYNTIS. Bet o tačiau, šitą reikia papostinti. Šešta valanda artėja, reiks eit į laipiojimo salę. Bet aš praalkus. kwyyyku kwyyyku kwyyyku... Ratukas sėkmingai sukasi. Mano mažė sesė turėjo žiurkiuką. Naktim, kad nekwykintų jis savo ratuko, tarp špykių įkišdavo pieštuką. Reiks man savo ratukui pieštuką susirasti. Didelįįįįįį.

Vakar pravėrus darbe duris, mane pasitiko smagus kolegos niūniavimas. Stovi su skerdiko peiliu, šmotuoja mėsytę ir niūniuoja: "...Rudolph the Red-Nosed Reindeer...Had a very shiny nose...". Klausiu: "linksminies?" Sako: "Aha, atnaujinsim meniu- gavom elnienos. Kalėdos artėja!  ...Rudolph the Red-Nosed Reindeer...Had a very shiny nose..."




2012 m. spalio 13 d., šeštadienis

Magnetinės audros "n"

Einu namo gražią ir šaltą rudens popietę. Lauke +3, bet saulė dangum ridinėjasi.
Prieky eina vyras. Su pūkine žiemine striuke. Su kojinėm. Turi ir batus- rankoj nešasi.
O bet tačiau, kur jo kelnės? Po plikom blauzdom kad triūtina sau.
Kartais nesuprantu žmonių. Magnetizmas saulės maišo nervus, ne kitaip.
Vo, naktinis diskanas einant iš darbo namo:



Įdomi diena buvo.
Rytoj griežtai atsisakiau dirbti. Velniop. Palėksim lipti. Atostoga prasideda DABAR.

2012 m. rugsėjo 15 d., šeštadienis

Rudenis

Atostoga atėjo ir praėjo. Oj ti buvo gerai...
O dabar- trumpų naujienų.
Pradėjau lankyti intensyvius norvegų kursus (savęs edukavimas man ne kaip einasi, vis tik..). Penkis kartus per savaitę po tris valandas leidžiuosi edukuojama tų, kurie tam gimę.
Vikings, su kuriuo kartais išeinam palaipiot, dirba laipiojimo salėj. Jie ieškojo žmogaus naujam sezonui. Pasiūlė man. Sutikau. Tai dabar kartą per savaitę užsivelku žalią liemenę ir lipu sukabinti šniūrų. Paskui visiems darau narystės korteles (naujas sezonas..) ir stebiu, kad mamytės teisingai užraišiotų mazgus ir laikytų šniūrus, nenuleistų savo vaikučių ant galvos.
Darbas- tas pats. Tik dar pradėsiu ir bare dirbti. Ir vėl :)
Reiks namie su švede tik norvegiškai kalbėt.
Nusipirkau bilietus. Per Lietuvą prasuksiu 15-17 dienomis. Suplanuoti teks valandomis. 15 dieną- link Burkienu, 16-perlėkti savą rajoną. Vilnius nutiks 17 dieną, ciela popietė, dėl asmeninių meetų ant alaus, arbatos, gilių kavos ar pietų VIETOJ- kreiptis per feisbuką, vakarą būt baisiai smagu praleist su ex-sugyventinių ir firminio anų laikų patiekalo draugija, o 18-tą pakilsiu savaitei į Barseloną (lipti ant ŠILTŲ uolų, nusiplauti nugaros Viduržemio jūroj, ir valgyti šviežio batono 5:00am ant kepyklos laiptų pakeliui namo). Palakstyti su vespa :D Pasigauti savo neįvykusio šiltojo sezono. Trijų mėnesių lietaus prie +13'C neužskaitau kaip vasaros. Eksaited!!!

Kas toliau mano planuose? Iš karto pasakau, kad planų nebeturiu. Idėjų- daug, bet konkrečių planų- vėl nebe, nes kaip visada, atsitinka kas nors, kas pasuka planus į kitą vagą. Le Avenure!!

O jei pasakoti apie norvegišką atostogą, tai reiks trijų dienų rašymo. Kada nors, kai neturėsiu ką veikti (turbūt niekada..)- aprašysiu.
Santrauka- beveik six-pack'as susiformavo nuo juoko, buvo labai daug krioklių, fjordų, aukščio, ėjimo, kopimo, adrenalino ir.. Wing suit base jumperių :D Nuoru dabar ir aš... Gal pavasarį.. pradėti nuo parašiutizmo..


2012 m. rugpjūčio 26 d., sekmadienis

Šiandien ir vakar

Bus svečių. Bergene gyvenantis šveduks draugas, kuris pats pakvietė užsukt pasisvečiuot, išgirdęs kelionės maršrutą užsidegė prisijungti. Prašom! Tai atskrenda šįvakar abu su Ch. Norėjo dar švedo draugs, bet nuomotoj Lagūnoj nebtilps penktas kupriakas su manta.

Vykdau švaros misiją. Sudėjom visus plastikinius butelius ir skardines, sukauptas per porą mėnesių ir išnešiau į prekybcentrį. Čia yra įrengti specialūs automatiniai pridavimo punktai. Ir juose už kiekvieną priduotą vienetą moka po pinigą. Stoviu su savo šešiais maišais, kišu po bonkę skarbonkę. Atlekia a-la keno stiliaus išsilaižęs norvegas su maišiuku. Nužvelgia turinį mano rankose, padeda maišus šalia manes i sako- "Prašom". Ir nueina.
Tipo daba iš jo buteliukų pasidarysiu pinigo ir tapsiu turtinga :D
Negi bomže palaikė? Kapišuons ant galvos bus kaltas. Ar tie šeši maišai...

O lietuve būti man gerai. Nei tai pliusų, nei minusų priduoda, tiesiog esu lietuvė. Bet vakar sulaukiau tokios reakcijos, kokios dar gyvenime nesu gavusi.
Turėjau dviejų senų linksmų norvegų porų staliuką. Juokavom smagiai. Ir išeinant paklausė- o iš kur tu?". Sakau- iš Lietuvos. Moteriškės veide lėtai dingo šypsena ir atsirado išraiška maždaug "aaavvvvv...", kažkas tokio, o tu vargšas vaikeli, kaip tu dar nenumirei būdama lietuve :D Ir paliko ekstra pinigų ant stalo :D

Buvau priblokšta, bet buvo baisiai juokinga. Turbūt jie galvoja, kad pas mus gatvėse su kulkosvaidžiais vaikai laksto, o pietums batraiščius valgo.

2012 m. rugpjūčio 20 d., pirmadienis

Klajoklio lazdą kampan

Šiandien nusipirkau:
- antklodę;
- patalynės komplektą.

Ir jaučiuos taip fantastiškai gerai, kaip jau tūkstančius minučių nesijaučiau, - NAMIE.
Nes žinau, kur bus priparkuotas mano bekpekas artimiausią pusmetį ar net metus. Oficialiai nuspręsta- nebus Barselonos nuo spalio mėnesio. Nei nuo lapkričio. Noriu šiemet NIEKUR nesikraustyti. Va tai bus kažkas naujo mano gyvenime!

Dabar noriu palapinės. Ir į Lofoteną.
Bet Lofoteno nebus. Bus Trolių siena, fjordai, ledynai, Jotunheimas, Bergenas ir kiti dalykai. Nuo pirmadienio.

Tada atskrenda Ch. iš Barselonos, ir trise su mano kambarioke važiuosim aštuonioms dienoms trolių medžioti. Bijau, kad vargšas Ch. gaus klimato šoką, kai reiks prie +2'C miegoti kalnuose palapinėj.

2012 m. rugpjūčio 13 d., pirmadienis

Karščiai žvejų miestelyje ir pirmosios aukos

Hahah. Po jaukaus lenkiško žadintuvo su vienu vikingu važiavom trumpam pasilaipiot. Še tau, išsigiedrijo, apsisaulėjo. Kol pasiekėm trasas- visai karšta pasidarė. Lipau pirma. Ir ką jūs manot- lipu lipu, ant pačios saulėkaitos. Segu šniūrą per karbiną ir suvokiu, kad tuoj alpsiu. Pasidarė žalia akyse, su transliacijos mirguliukais, bet paskutinę akimirką nuleidus galvą atsipeikėjau. Haha, dar to nebuvo. Saulės smūgis prie +16'C. Bet atrodė LAAABAI karšta. Gi visiškai nevėjuota. 

Kulnis ir kelėnas


Šiandie galėjau keltis vėliau. Ne dešimtą, o dvyliktą val. Fantastika.
Bet planus sukniso poliakai. 

Guliu lovytėj, miegu, ir kažkokie šlapi garsai balkone.. Atsimerkiu, o ten- skusta kaip kulnis galva ir dvi akys pro langą į vidų.. O kulnies rankoj- dažais išmirkytas volelis: šlept..šlept per sieną. Tepa ir tepdamas ne į sieną, ant kur tepa, o  į vidų spokso. O tada staiga balkone atsiranda antras, skustas kaip kelėnas: "kurvamač kyziaščiowiebyztbyzt zawioščiawiziebyšąiozyzt!". Kulnis pradėjo aktyviau tept ir jau žiūrėdamas ant kur tepa. Atsikėliau, užtraukiau užuolaidas. Geriu kavą, mėgaujuosi vėlyvu rytu ir kompanija anapus stiklo, vis nekukliai garsiai pasi-kurvamač'iuojančia. Ot šnekoriai.

Sugalvojo mat pastatą perdažyti. Susijungė balkonus pastoliais, dabar laksto lenkai kaip magistrale. Galėjo bent perspėti pastato valdyba, kad bus veizolai rytais per langus. O jei turėčiau įprotį nuoga miegoti?

2012 m. rugpjūčio 7 d., antradienis

Dar avių

Vėl laisvadienis ir vėl lyja :)
Šiandien lipom į nedidelį kalniuką, lipimo- vos 4val. į abi puses. Bet tokiu oru! Pusiaukelėj užklupo vėtra, batai vėl permirko (vos spėję išdžiūti po praėjusios savaitės). Yrėmės trise- lietuvis draugas ir  kolegė. Su ja kažkur ėjau pirmąkart. Spėju, permirkusių iki visų įmanomų siūlių rūbų idėja jai nepatiko... Vietom sustodavom jos laukt (ojoj, kaip šalta šlapiais rūbais stovėt vietoj ant vėjo) ir vienu iš tokių momentų, pamatęs kolegės veidą, lietuvis atsisuko į mane ir lietuviškai: "Spėju niekur ji su tavim daugiau gyvenime neis".  Ups :)

2012 m. rugpjūčio 6 d., pirmadienis

112 minučių svetimo gyvenimo

Kas dar nematėt šito filmo- tai būtinai pamatykit! Skelbiu metų filmu Nr.1!
http://www.imdb.com/title/tt1675434/

Perskaičius aprašymą net nelabai norėjau žiūrėti, maniau bus drama, verksmingos istorijos- ne mano skoniui. Bet treileris suteikė vilties, o patį filmą žiūrit savo žvengimu vėlų vakarą turbūt visus penkis aukštus pažadinau. Francūzai gabalą susuko su cinkeliu :)

2012 m. rugpjūčio 5 d., sekmadienis

Styliaga

Turim dvimetrinį bendradarbį latvį. Atvažiavo jo mergaitė. Aplankyt. Apkirpo latvį. Nuskuto visur visą galvą ir paliko poros centimetrų grifkutę prieky. Ir išvažiuos namo dabar. Turbūt ramia dūšia- su tokia pedofilo šukuosena dvimetrinio latvio net labiausiai peralkusi norvegė neims.

2012 m. rugpjūčio 2 d., ketvirtadienis

Avių takais

Vasabi yra gėris. Tas žalias dalykiukas, kur prie sushi patiekiamas. O ypač sumaišytas su česnakiniu padažu prie sasyskų :) Dar ir čipsams tinka.

Vakar lipom į kalną. Turėjo būti 5 valandos, bet gavosi cielos 8-nios. Nes į kalną gi visada veda takelis. O čia nevedė. Kas per..?? Todėl ilgai paieškoję takelio ir radę vos įžiūrimą apsidžiaugėm- dabar tik eit. Ir nuėjom. Na lievo. Kai jau akivaizdžiai matėsi, jog NE TEN veda takelis, pamatėm PENKIAS baltas avis. Žingsniuojančias tuo takeliu ir spirenančias. Super. Sukomės atgal ir ieškojom tikro takelio. 3 valandos- į orą, avių takais. Tik kilo klausimas, kaip avys tokiose statybėse nepaslysta ir nenusiridena žemyn? Lekiančiais baltų vilnų kukulais.

Keistai čia juokauja gamta.  Važiuojant prie kalno lietus pliaupė. Kai lipom  auštyn, švietė saulė. Sunkiai yrėmės per šlapią beržyną, net kerzai permirko. Kai galų gale prisiyrėm prie  kalno pradžios, pradėjo pliaupti lietus. Užsiraukė debesys, nusėdo visiška šikna. Bet dėl lietučio gi nesisuksi atgal (į dar šlapesnį beržyną). Užlipom ant kalno, perbridę normalią upę ir pora upeliukų. Viskas super, matomumas- trys metrai, nifiga jokių fjordų nematyt, net nesimato, ant ko užlipom. Debesys vertėsi per viršūnę taip greitai, kad net blakstienas kedeno. Su vėtra vėjeliu pasilyjant pasukom atgal. Nulipus daugiau nei pusę maršruto, staiga išsisklaidė visi debesys, užsiplieskė besileidžianti saulė. "Labai" laiku. Šiknom nuravėję pusę kalno paparčių pagaliau pro tas pačias penkias avis nusileidom (nuslydom?) žemyn. Šlapiai vasaroju.

O dar manęs šiandien iš Lietuvos klausė, ar pasimaudau kur ežere ar fjorde. Nedrąsu prie +13'C.

Viršuj, trumpa lietuko pertrauka:



O už debesies, pasirodo..


2012 m. liepos 30 d., pirmadienis

Kelti pisinį svetimoj šaly, kurios net kalbos nemoki? Chalenge accepted!

Prieš pusšimtį metų ( prieš lygiai tris savaites) Obuolio namuose pirkau kompą. 
Sumasumarum situacija tokia, kad norėjau su angliška klaviatūra. Kam man tie nereikalingi kringeliai. Nu ir ogi ką tu sau nori- pay extra. O kompo tai reikia. Extra tai extra. Pamokėjau. Ir turėjau laukt porą savaičių, o tada jau ir kompas turi atvažiuot, bet jie paskambins. 
Po poros savaičių nieko negirdėjus nuėjau pas Obuolį. O jie- na, kompo dar nėra, mes jums paskambinsim, kai bus, tik palikit numerį, bo kažkur pasimetė praėjusį kartą. Pasimetė..!!? Palikau dar kartą.
Nesulaukus skambučio nuėjau po keleto dienų, o jie vėl tą patį- mes jums šiandie paskambinsim ir pasakysim, kiek laiko liko laukt.
Skambučio nebuvo, sustuksėjo trys savaitės, nervai jau visai kaip pas verdantį čaininką užsiūbavo- permokėjau, o manęs net informuoti nesugeba, kokia situacija. Skambinčiau pas kokias vartotojų teises. JEI bent kažką žinočiau apie norvegišką tvarką ir atsakingas institucijas… Nežinau. Nu fignia čia bus, galvoju, reikia pastiprinimo, nes viena nuėjus dabar jau nebeišlaikysiu ir pakelsiu pisinį iš piktumo ir nepasitenkinimo, kas gal ne visai tinkama politika, bet sunku susitvardyt…
Turim čia tokį alfa patiną- duok tik jam pasiginčyt, paįtikinėt- akys nušvinta. Paskambinau, sakau- einam, garą nuleisi, pasaulį (bent jau kažkieno) išgelbėsi.
Už penkiolikos minučių jau žygiavom pas Obuolį, kovinėj parengty. Dar už pusvalandžio (kuris buvo bais įtemptas, su plačiais rankų pamosavimais, vos pakeltais balsais, laukimu ir skambučiais head ofisui) žygiavom namo su tūkstančiu grąžintų pinigų ir Makbuku su norvegiška klaviatūra- pakaitalu, kol manasis atkeliaus.
Ot sūkos, pinigus jama, o kad gauti, už ką moki- nagais ir dantim… Jei be pastiprinimo- būčiau ten dvi valandas kiauksėjus, ir tai, rezultatas neaiškus. Nes nežinau, ko galiu reikalaut- per kur paspaust, o per kur atleist. Šiuo atveju suveikė tai, kad buvau sumokėjusi ekstra (ko , pasirodo, negalėjo reikalauti), o jie sugebėjo prarast mano duomenis o juos gavę vis tiek nei pyrst. Na ir aišku, norvegiškas ginčas nelygu angliškam pas tokius nacionalistus :)

2012 m. liepos 12 d., ketvirtadienis

Vienas dūris- keturios skylutės

Darbe intensyvu, sukubu. Dedama lėkštė stumteli šakutę, viskas aplink sulėtėja....šakutė pasivartydama ore lėtai artėja link JO centro... Kone girdžiu oro gūsių keliamą garsą..Woop woop woop... Smaigaliu priekin... BAC! "Ajjjj!"- pro sukąstus dantis po ūsais...

Nu nuleidau žvejui šakutę į rutuliukus. Nei tai imt, nei tai palikt- taip ir sustingau ištiesta ranka. Ar popa neklausiau, šiaip atsiprašinėjau ir laikiausi nežvengt. Nu ką jau padarysi... Ir dar arbatos paliko.
Tai kas dar gali nutikt? Stebinu save pačios liapsusų išradingumu :)

2012 m. liepos 4 d., trečiadienis

Vacys vs Obuolys


Skubių darbų sąrašiuke nugulė tokie dalykai kaip:
1. Pasiruošti medžiagą norvegų k. zubrinimui;
2. Susitvarkyti savo kompą.
Tai paskutines beveik tris dienas (tiek pat, kiek ir tvarkiausi su gripu ar peršalimu) dariausi korteles su norvegiškais žodžiais, ruošiausi, mokiausi. Taip nesidraskiau nuo pirmo kurso, kai algebros neišlaikiau ir ambicija sukilo. Na, kol kas motyvacija tebežydi, ambicijos karštos, kad net garuoja, žiūrėsiu, kaip toliau liepsnosiu.
O šiandien nusprendžiau susėsti su savo senuoju ištikimu laptopu Vaciuku. Jokios knopkių kombinacijos nepadėjo- kaip neranda operacinės, taip...
Nu tada pasiėmiau peilį, galvoju, atsuksiu šriūbus, gal kokios plasmasės ir vielos atsijungę. Bet nėjo atsukti! Tai atsirakus vieną kampą pakrapščiau ten, kur man atrodė, kad dera krapštyt, ir vėl pabandžiau. Na, bent jau per F2 knopkę kažkoks ten meniu pasirodė. Iš kurio paaiškėjo, kad Vacio tik vėstantys palaikai ant mano keliukų begulį. Nu jau tikrai, ketvirto kieto disko tikrai jau nebekeisiu, suskis nesikeikiant!
Emocinis momentas Aliui išlietas, kurio išvada: viskas, velniop langus ir vacius, iš ryto eisiu obuolių apžiūrėt, ką ten priderėjo per paskutinius metus.
Viskas eina iš rikiuotės, ir būtinai pas vikingus. Kamon.

Kartais norisi persiinstaliuoti gyvenimą. Viskas taip švariai gražiai būtų.

2012 m. liepos 3 d., antradienis

Iš pasvarstymų

"Ai, dar National Geographic pvz galėčiau dirbti! Apšvietinėti pandas su reflektorium per filmavimus! Būtų afigienai."

2012 m. liepos 2 d., pirmadienis

Srovės

Man ir vėl ilgai nesirodžiusi egzistencinė krizė. Matyt sezonais pareina. Vasarinė. Tpfu. Guodžia tik tai, kad
Įkvėpimas- tai kai plaučiuose kaupiasi oras. Ir kol pas mane kaupiasi oras, tol turiu vilties.

2012 m. birželio 29 d., penktadienis

Pleilistą okupuoja norsk musikk

Ėjau namo iš darbo ir pamačiau lange orchidėją. Taip gailiai žiūrėjo, kad užėjau ir nusipirkau (?!!). Fignia čia dedasi?! Pirma razinos, dabar orchidėja.. Akurat kokia nors besikeičianti mėnulio fazė arba magnetinės audros.

O dar, kadangi mano kalbamasis aparatas sugeba veikti nebendradarbiaudamas su pilkųjų ląstelių centru, darbe įsistūmiau įkritau į lažybas, kad iki rugpjūčio 26 dienos sugebėsiu prašnekti normalesne norvegų kalba nei mano kolega- ispaniškai. Abu startuojam tose pačiose pozicijose: skaičiai ir random žodžiai kol kas galvose. Esminis skirtumas- kad aš baisinė tinginė.

Vienas namuose

Nežinau, ar jum taip būna, bet...
Pabundu šiąnakt, ir, atrodo, esu toookia pavargus, bet užmigti nebeina. Tai atsisėdau virtuvėj ant grindų ir visas razinas iš miusli pakio suvalgiau. O ką veikti daugiau.
Iš karto užmigau.

2012 m. birželio 27 d., trečiadienis

How cool is that!

Pakalbėjom su kambarioke, kaip būtų faina per vasarą reabilituotis į normalias laipiotojas ir vėl, ir kad turninkas tarpdury tam labai padėtų. Jinai dar pasidalino mintim su vienu draugu.
Kitą dieną grįžtu namo ir ką matau...!



Draugs rado pas save namie nenaudojamą, sako- jums pravers labiau.
Galėsim reabilituotis net ir namie. Ir vis tik.. ne itin moteriška interjero detalė, haha!
Bet kokiu atveju...Chalenge accepted: iki vasaros galo išstenėti penkis prisitraukimus!!! Bo dabar- nei vieno nepadarau...

2012 m. birželio 24 d., sekmadienis

Trolinėjimai

Išprotėję norvegai.
Kaliniai pridrožė šviežių rąstų ir vikingai iš jų pasistatė saloj keliolikos metrų aukščio švyturį. O per Jonines padegė.
Susirinko suplaukė visi fjordo kaimai su alum ir žiūrėjo, kaip švyturys dega. Neprikiši. Unikalus išmislas, įspūdingai. Tik kad niekada taip ir nesutemo, bet vis tiek gražu.
Mes keliese užsiropštėm ant kalniuko prie miesto pažiūrėti. Sėdim, kertam picą. Už nugaros pencinykai susivežė sodo baldus, išsivyniojo. Geria alų, žiūri į liepsnas. O ko ne fiesta.

O aną vakarą buvom išėję į barą pasitūsint. Įeinam. Sėdi visi, melancholija. Barmenas pagarsino muziką, visi tik krūptelėjo, atsisukę-TSssss! Keliese iš mūsų gengo pradėjom šokti, susirinko aplink norvegai ir žiūri. Lygtai norėtų prisijungti, bet nedrįsta- nedagėrę dar. Išgeria dar- norėtų pašokt, bet va kojos nebeklauso. Tai prisėst. Ufonautai, mirk iš juoko :)


2012 m. birželio 21 d., ketvirtadienis

25

Surpraiz partis buvo vakar. Darbus baigėm tik apie dvyliktą, bet anokia čia bėda, juk normaliai taip ir nesutemsta. Iš karto po darbų buvom su "dvyniu"  užklupti ir įtraukti į žaidimą- surask lobį (savo dovanas). Pasiskirstę kompandom lakstėm po visą damn kalnuotą miestą kol po 1,5val suradom ko ieškoję. Plauksim į sea-life safari on a speed boat aplink fjordą. Haha, primena Aliaską :D Dievaži, mano gyvenimas kažkokiais ciklais sukasi. Pamatysiu vėl puffinus :D
Po to su šampe sėdėjom ant kalno keteros virš fjordo iki paryčių, kol kažkam prisireikė "bent porą valandų iki darbo numigt". Taip neišsidraskant, bet labai labai vykusiai pasipartinom.



2012 m. birželio 20 d., trečiadienis

Jaunuolė

Sėdžiu va laiminga patenkinta, dviejų savaičių uždarbės atsikračiusi. Buvau pas dantistą! Viskas tas pats kaip pas mus, tik šneka mažiau. Ir ne esmė, kad už išleistą sumą Lietuvoj turbūt mūsų babos šulinį su gryna plomba galėtume užbetonuot (ir kaimynų katės ten nebekristų). Dabar vikingišką turėsiu!
O vakar pirkau alų gengui už gerus darbus. Ir manęs paprašė ID!!!! IN YA FEIS, ketvirti amžiaus, in ya feis!!! Širdy man 20 ir taip bus dar penkmetį! O tas raukšles.. tai.. ką.. grifką kirptis gal..
Ir daaar pašto dėžutėj nuo sesės radau ankstyvas dovanas! Kūl.

2012 m. birželio 19 d., antradienis

Staigmena. Bus

Taip jau yra, kad šiuo metu net labai nepersidirbu (vasariniai planai buvo kitokie..). Ir tatai toks jau tas gyvenimo dėsnis, kad kuo mažiau užsiėmimo, tuo labiau tingisi bet ką daryti. Iš to tinginio randasi dar daugiau tinginio. Taip besivoliodama ant sopkutės radau kokį tai popieriuką. Išlanksčiau pažiūrėt, ar ne mano PlanasKaipUžvaldytiPasaulį ten mėtosi ir staiga su savo (ne)turimomis norvegų žiniomis suvokiau, kad ten švediškas mano ir dar vieno draugo (aha, čia vienas veikėjas pagal gimimo datą yra mano dvynys nuo skirtingų tėvų) bezdei parčio veiksmo planelis... Staigiai sulanksčiau ir sukišau tarp parlonų atgal...
Tai dabar laukt penktadienio reiks.

2012 m. birželio 18 d., pirmadienis

Ringnes

Norvegai apie savo aliuka: "It's like sex in the canoe- so close to the water!" Gers juoks!

Vaikščiojimas kilimu-extryyyymas

Gyvenu po truputį. Šiek tiek trenkta, bet viskas gerai..
Paprastas reikalas.
Praeitą savaitę sutarėm su vienu vikingu eit šiandie lipt.
Mane užknisa per anksti pasiruošiantys žmonės. Atvyko visom 7 minutėm per anksti. Nu kamoooon, SEPTYYYYNIOS minutės yra baisiai daug. "Aš apačioj prie kiwio su raudonu pežo". Aha, norėjau atrašyt- "o aš viršuj prie lovos, su pižama ir baltom kojinėm". Suspakavau baisingai greitai, apsirengiau, kuprę ant pečių ir jau bėgt kilimuku laukan. Tik Riuuupt! Kaiii pliekiaus žemėn ant dešinio peties. Užsikabinusi ant durų rankenos prakeikta kuprinės šleika... Nei šis nei tas. Jū skubini- jū sub*ni (pasak burkienu folkloro).Baisiai keistas jausmas būti partrenktai pačios savęs, net kojikės ore sutabalavo.. Skaustelėjo kiek.. Tikiuos praeis greitai.
Bet lipom. Pralipom. Normaliai. Tik keista biški. Ispanijoj tai reik saugotis, kad saulės smūgio negaut ir nenualpt ant sienos, o čia reik vos ne lietsargį pasiimt, nes lipi lipi ir tik PAAAM koks penkių arbatinių šaukštelių talpos lašas pareina į akį, purvu pagardintas. Varva uolos. Dangaus neskaitant.

2012 m. birželio 13 d., trečiadienis

Lost

Chhhharllliiieeee... It is going to be an advennnntureeee...
Planas:
1. Sala
2. Kalnas saloj
3. Palapine
4. Zefyyyrai su makarais
5. Primusas
6. Vidurnakcio saulelydis
= Advennnnntureeeee!


Realybe:
Ant kalnu kartais paima ir nuseda debesis. Net jei aplink yra nerealiausias oras. Ir tos salygos, kai ant kalno nuseda debesis, yra vadinamos SHIKNA. Ir sugalvok tu man pasistatyti SHIKNOJ kamufliazines spalvos palapine. Ir nusidangint net nepasiziurejus KUR statom. O mes, kaip tikros dvi blondines (as ir kambarioke svede), ir pasistatem ir nusidanginom. Po 1.5val nardymo tirsciausioj migloj radom. Eziukai ruke.

O apacioj bendradarbiai megavosi auksiniai roziniu saulelydziu ir svarste, kaip mums sekasi nardyti debesyje.

Pries shikna dar pamatem, ant ko uzlipom.




O vakar apsilankiau laipiojimo salej. Yaaa, laikas cia neprailgs!

2012 m. birželio 3 d., sekmadienis

+6'C

Updeitas: salciau nei ispaniska ziema, kompas uzsilenke (vel!- tapsnoju iPoda), po langu klykauja zuvedros ir netoliese parkuojasi kruiziniai. Vikingu vasara su nesibaigianciu lietum ir nesutemstanciu dangum. Pf, noriu i Barselona.

2012 m. gegužės 25 d., penktadienis

Pisinys ties Vieviu

Vakar per idiotišką traukinių tvarkaraštį ir dar idiotiškesnį mano neapsižiūrėjimą iš Vilniaus kračiausi paskutiniu autobusu į Kauną. Pradėjom kultūringai bendrauti beigi keistis gyvenimo išmintim su mano bendrasėdyne, kuri , pasirodo, beesanti odontologė, kai staiga išgirdom riksmus prie autiko tūliko.
Statistinis nusigėręs 50metis inteligentas (su marškiniais gi) riejosi su vairuotoju, kol galiausiai viskas peraugo į jo vieno ištisą baubimą:
"Atrakynkit tualieeta! Keliaiviai tūri tiaisę į tualieeta!! Atrakykit bliaaat, mes gi Europos sąjungoj!!! Negalima taip elgtis su žmanėm!!! Atrakykit tualieeta bliat sakiaaaau!!! Aš žynau savo tiaises!!"
Vairuotojas atrakino, pasirėkavęs aišku, inteligentas nuėjo pamyžt. Staiga su trenksmu atsilapoja plastmasinės tūliko durys ir inteligentas herojaus veidu išžengia su riksmu: "Žmanės, dabar visi galit ait į tualietą! Tualietas atrakytas!!". Tada dar nuvarė prie vairuotojo kažką aiškindamas apie Europos sąjungos piliečių teisę pamyžt autobuse ir tada jie susimušė.
Kaune inteligento laukė mentų varaniokas. O aš čia (Kaune) jaučiuos kaip kokiam pagramanty- šaligatviai iš žvyro, hahahah!
Už valandos- in kaimiali in kaimuku!! Su Jaru po Pūko!

2012 m. gegužės 22 d., antradienis

Kaip draugams protą knisti

Sumastėm, kad reikia V. ką nors tokio padaryt. Vakar iškepėm tortą (tiksliau Ch. kepė, aš stebėjau eigą), tada susiskambinom su jos kambarioku, kad ji jau miega ir galim atvaryt. Įleido mus į butą, mes tyliai (bent jau bandėm) išklijavom jos duris spalvotais lipukais su žinutėm, o per visą butą išklijavom rodyklėm į virtuvę iki šaldytuvo, kur padėjom tortą, pusryčiams gi.
Beklijuojant užėjo TOOOKS žvengas iš serijos, kai juoktis negalima, bet apima isteriškasis, kad apsiverki iš juoko. Drebėjom iš vibracinio kvatojimo su šnirpščianciom nosim tamsoj V bute ant grindų prie tuliko durų ir braukėm ašaras, kol V sadžiai miegojo.

Ryte jin klausė- WTF?? KADA jūs tai padarėt??!

!

Ir dar Hausas baigės.

Paskutinės savaitės epas

Buvom Madride. Pagaliau nusišlemščiau ir aš iki ten. Atvykus iš Barselonos jautėmės kaip giriniai, atvažiavę į BIG CITY. Beveik kaip iš rajono apsipirkti į miestą. Gi Barsė- visiškas hipynas, o Madridas- su klase: baruose fauna su marškiniais, kostiumais, suknelėm ir pan, o Barselonoj...žmonės su sportbatukais, būna kartais ir po triusikais ar treningais..

Tiek ėdus nebuvau nuo užpraeitų Kalėdų. Šlemštėmės turbūt per pusę Madrido taperijų ir visur būtinai turėjau kažką paragauti, nes tai labai.tipiška.madride. Ir klaros klaros klaros...
Kas yra taperija? Kažkas tarp baro ir restorano, tokia stovimoji, kur geri ir užkandžiauji stovėdamas. Dažniausiai dar būna YPATINGAI sausakimša ir visi valgydami šiukšles meta tiesiai ant žemės. Nežinau kodėl, bet kai su sese žiemą šlemštėmės per San Sebastianą, stovimąsias aplenkdavom. Blogas sprendimas, nes savotiškai žavu. Ypač šiukšlių dalis- sukramtai vynuogę, o kauliuką- unt žeeeemes, yeeee!! Throw it on the groooooound!! O žmonių kiekis toks, kad nesuprantu, kaip savo syvų neištaškę mes ten valgydavom. Jausmas de javu- iš Baltupių į centrą su 10 apie 18val. Kviepuoji kažkam į kaklą, uostai kieno tai pažastį, o kai bandai atsikąsti savo duonikės- palaižai kažkam ausį.
Madridas buvo GERAI.







Ole!
O dabar... Pakuotis daiktus... Palikt butą... Apsidovanojimai vieni kitiems... Paskutiniai naktiniai pasimaudymai.. Kambarys pilnas smėlio.



Trilerio pabaiga

Taigi taigis. Kadangi šaunuolis savininkas  nepasirodė laiku, kitą naktį grįžom su 250 balionų. Pasiruošę aprišti. Bet... Motoroliko ten nebebuvo.. Apvažiavom penkis kvartalus ir neradom. Išvada- savininkas be humoro jausmo, hahah, nusivarė mocą į požeminį saugomą parkingą, garantuotai.

Ak, what a dissapointment. Kadangi balionai jau buvo paruošti, aprišom kitą motorolerį. Bet tai ne tas pats.. Juk su anuo moto buvo tris savaites vystomi relationships... Aprišom ir palikom. Nelabai ir įdomu, kas vairavo, nors turiu įtarimų iš ankstesnių rytų, kad ten kostiumuotas vyrukas turėjo pasirodyti.

Bet kokiu atveju, pasitūsinom su balionais gerai.







2012 m. gegužės 14 d., pirmadienis

Balioninis trileris III




5:00 am. Taip atrodo 99 balionai.
Pūtėm ir rišom apie valandą.
Laukėm iki 10.00am. Praeiviai žvengia ir fotkina.
Jei nepasirodys ir šiandien- rytoj ras 199 Balloons.


Balioninis trileris II

8:30 Atsisėdu stotelėj šalia motorūlikų parkingo. Laukiu.
9:00 Žmonės vaikšto, pažiūri į motorūliką su šešiais balionais, pažvengia. Savininkas nesirodo.
9:10 Šalta. Na ir kas kad +22, Man šalta, noriu kavos. Einu į kitą kelio pusę į kavinę.
9:15 Įsitaisau lauke ant kėdės. Gatvę nuo kavinės atskiria aukšta gyvatvorė. Per tarpus stebiu veiksmą anapus gatvės.
9:17 Pradedu siurbti kavytę ir vynioju kruasantą. Už nugaros prie kito staliuko kažkokie 'statybininkai' apšnekinėja mano šikną. Jei blondinė, dar nereiškia, kad nekalbu ispaniškai.
9:20 Visa gatvė tuščia, bet BŪTINAI ten, per kur aš stebiu balioninį motorūliką, kažkoks diedas atsivaro savo mikruškę ir priparkuoja. Nieko nebesimato.Per jėgą sukišu kruasantą, susikratau kavą ir bėgu susimokėti.
9:30 Nuo mano pasirodymo nuvažiavo gal jau šeši Nr.39 busikai. Vėl sėdžiu stotelėj. Nieks neateina ir neketina apžergt motoruliko.
10:00 Parkinge beliko tik 2 moto. Praeiviai vis dar pažvengia iš balionuoto moco.
10:50 Kings of Leon užkniso. Vos ne tris valandas. Ir man šalta. Išeinu namo siusdama. Kaip čia taip, imti ir niekur nevažiuoti tokią (pirmadienio) dieną???!

Pasiutimas (ir muzikinės gaidos) padiktavo keršto planą. 99...red..balloons... Bus colorful.. Bet for sure..99....
Ką tik suplanavau naktinio chuliganizmo aktą. 4am bus 99 balionai. Su vienos personos pagalba pūsim ir rišim vietoj. Ir dar ką tik užprašiau, kad bendrininkas kompaktą su atatynkama daina iškeptų. Dovanų. Chuliganizmo objektui, kad ir kas jis bebūtų.

Mane asmeniškai tokie dundukai kaip aš.. užp*stų.
Einu į balkoną. Pafilmuosiu su aiPuodu, kaip pirmam aukšte už didelių langų TAI CHI daro, hehehe!

2012 m. gegužės 13 d., sekmadienis

Balioninis trileris

Balionus ant nežinomo moco sėkmingai teberišu. Šiaip jau liekanų (po to, kai balionas susprogsta), nenurišinėjo nuo rankenos. Bet šiąnakt atėjau rišti ir.. ogi žiūriu- liekanų nebėra, nusivalė rankeną, viską nurišo. Haha. Paėmiau ir užrišau šešis balionus ant to pasiutimo. O rytoj ryte 7val nepatingiu ir keliuos eiti su kava ir laikraščiu (maskuotė čia tokia) laukti ir pažiūrėti, kas tą mocą jodėja.





2012 m. gegužės 12 d., šeštadienis

Žūklė

Atšilo orai. terasa ir balkonas atdari 24/7, skersapūtei. Marodz, kad pradėjau lekuoti miegodama.
Vakar buvau gimtadienio partyje, kur sutikau fotografų porą. Jie turi nuosavą studiją. Davė man vizitkę su savo kontaktais ir papildoma info. Kad galėčiau susisiekt susitart, kada noriu pas juos į studiją papleškint po lempom 'n shit.
Partis kažkaip nevežė, minia nuvėso ir nepanašu, kad kas būtų norėjęs eiti out. O man fakelas šiknoj liepsnojo. V. turėjo eit namo, bet užkniaukiau ją iki užknisimo ir nuėjom "vienam gėrimui", dar prisijungė du laipiotojai ir galų gale "vienas gėrimas" užsibaigė devintą ryto permirkusiais rūbais ir smėliu visose (ne)įmanomose vietose.
Pamenu vieną intarpą kažkuriame vakaro momente: nueinu į WC. Ir kažkas išlekia iš kišenės. Ou niou.... Vizitkė... Slow motion skrenda taikliai į unitazo akivarą... Pirma mintis- viskas, praradau. Antra mintis- vandenys nesuteršti.. taigi, Jaaadze, pasiraitot letenėles ir Tempk ją čia.
Vakar raudonais savo nagučiais žvejojau tūlike....

Ir vis tik, Kaiiiip nenoriu pas vikingus.

2012 m. gegužės 10 d., ketvirtadienis

Dilema

Skrist ar kalatotis traukiniu? Traukiniu būtų įdomu!
Skrist būtų greitai ir pižoniškai patogu.
Žieminis legendinis traukinio tripas kutena padus pirkti interrail..



2012 m. gegužės 6 d., sekmadienis

Tai kaip jaustis?

Įsivaizduokit situaciją- išsipustot baltom kelnėm, nueinat į bariuką, užsisakot tarkim kolos, o kerėpla bartenderis išverčia jums viską ant jūsų BALTŲ KELNIŲ. Tai kaip jaustis?
Ta kerėpla aš šiandien buvau, rusaitei ant baltų kelnių išpyliau jos šviežią guiness. Fakin slidūs pirštai! Žiauru gi, tik pabandžiau įsivaizduoti, kaip pati reaguočiau, jei mane palaistytų...
Maniau, kad nieko blogiau už kečupą klyne (aha, išverčiau NETYČIA rudenį pas vikingus restorane vienam vyrui, tiesiai į centrą!!! Tada galvojau, kaži ar siūlytis į pagalbą pavalyti..) nebegaliu lėkščiųstiklinių srity padaryti (40 stiklinių dėžės sudaužymas nutinka kartą gyvenime, bet nebaisu, jei iš algos neatskaito).
Et, vargšė rusaitė. Dar ir arbatos paliko. Aš būč nuolaidos paprašius.

2012 m. gegužės 5 d., šeštadienis

Jakšemaaaš!

Vakar ėjau gatve į darbą, kaip visada, su dideliuskubėjimunesvėluoju, ir kažkokie pacanai man pavymiui šaukia- "eee, jakšemaš, polaka, dzenkuju!".

"Iš kur tu?"- kartais pasakoju idiotiškiausias istorijas į šį klausimą. Dažniausiai pasidarau pramogą ir leidžiu spėlioti. TOP atsakymai:
1) Švedija;
2) Vokietija;
3) Danija;
4) Belgija (?);
5) Prancūzija (??!!).

Keisčiausias buvo- Ispanija, keliskart- Lenkija ir Rusija.

Visada maniau, kad man ant veido parašyta: Rytų Europa. Šiaip tai ir parašyta.
Dažniausiai sako, kad kalbu su vokišku akcentu ir atrodau kaip švedė. Ta prasme. Vokiškai moku tik Achenputtel ir Schmetterlig.
Bet smagiausia, kad iš tų dešimčių žmonių gal tik pora nelabai nuvokė, kur Lietuva ("Ten kažkur Balkanuose??"- "beveik, rytų Europoj"). Visi kiti gan informuoti geografiškai ir apie Lietuvą atsiliepia- "Jasikeeevičius!!", arba dar geriau- "Curonian Spit" bei "We are the winners". Dar neteko išgirsti- "ai, čia tie, kur mages pas mus pyzdina".
Kai štatuose buvau  ir pasakydavau, kad esu iš Rytų Europos, yra paklausę, ar ieškau vyro dėl žalios kortos. Hmz.

Šią savaitę aš būsiu iš Kongo Respublikos.

2012 m. gegužės 3 d., ketvirtadienis

Ritualai

Jau beveik savaitę kas vakarą grįžusi iš darbo (apie 4val ryto)  pririšu ant vieno motorolerio po balioną. Buvo užslikusių bare po St. Patrics day, tai prieš atvykstant švedams prigriebiau- maniau, pripūsiu ir įteiksiu :) Švedai atvažiavo, pripūsti pamiršau, balionai liko striukės kišenėj (turiu kitą, slidininko kūrtkės era baigta). Kartą išlipusi iš buso užgriebiau balioną. Ir nusprendžiau pririšti. Kodėl? Nes balionų buvo, o motoroleris stovėjo. Gerą daiktą (balionus) negi išmesi. Įdomu būų kada ryte palaukti ir pažiūrėti reakciją.

2012 m. gegužės 1 d., antradienis

5 cm

Atstumas, kiek vakar tetrūko, kad paukštuko kakas nukristų man ant galvos. VĖL. Bet neee, greita reakcija pas mane. Vis tik refleksas krentantiems šūdams išsiugdė.

Kaip žinia, literaly gyvenu aikštėj. Ir renkasi čia vaikučiai. Spiegiantys bambliai, kuriems būtinai reikia paspardyti kamuolį, ir būtinai prie mano laiptinės durų. Kiekvieną kartą išeinant per laukujas duris patikrinu situaciją ir trilinka skuodžiu kiek beįkabindama toliau nuo bamblių būrio, nes kamuolys skraido. Kodėl aš taip nevirškinu vaikučių. O anie, kaip tyčia, vos išėjus į gatvę vis krenta man po kojų ar taikosi būti sumindyti.

2012 m. balandžio 30 d., pirmadienis

O žmonės mato!!!

Gyvenu su daugiau nei trim melejonais žmonių. Pažįstu jų čia tikrai labai mažai. Ir šiaip jau nevaikštau kaip bomžė (nu taip, patogu, bet vis tiek..), bet tik išeik tą vieną antrą retkartį į treniruotę po kerzais ar naktį iki stotelės po treningais (ne treninguose, o komplekte, kas prie jų,- esmė)- paims ir pamatys. Užknisa.

Atlaikiau lankytojus, ypač savaitgalis buvo vykęs- su palaipiojimais, parkais ir jūra bei jam sessionu.
Švedai sumanė, kad Barselonoj reikia parūkyt. Sumuštinių. Nežino, kur nusipirkt. Sakau- apsieisit, nepirkit. Ir ypač iš gatvinių. O jie paėmė ir pasidavė pagundai. Nusipirko iš gatvinių. Gražiai supakuotą gniužulėlį. Kvapnių bazilikų, nė jokių ne sumuštinių... Nei sukt, nei į makarus dėti.. Haha, turėsiu lazdą jų lazdavojimui porai metų. Prieskonių mylėtojai.

2012 m. balandžio 23 d., pirmadienis

Aš vis dar, su jumis.

Oficialiai: gegužės pabaigoj šoktelsiu į Litauen žaibiškai palankyt visų (mai mai, jau daug laiko..išsiilgti..reiks visus schedul'inti) ir dumsiu vasarai atgal pas vikingus. Ten pat, nešioti padėklo. Maudytis norgiškame lietutyje. Aaaah. Vėl nešiosiuos po dvejas kelnes. Kad persivilkti, kai nebepakenčiamai permerkia.

Kol kas pasidžiaugsiu forever +17'C katalonišku pavasariu. Net Lietuvoj žada būti karščiau nei čia. Poooor favoooor, kas per fokusai.
Kaip sužinoti, ko nori gyvenime, a?? Arba.. kaip nebijoti, jei žinojimas yra tik apie 89% dydžio?

Ir šita savaitė bus social... atvažiuoja trys personos. Pasirengę sukurti naujų epų.

2012 m. balandžio 14 d., šeštadienis

Pirmas meet'as

Atsisėdom kavinukėj. Ateina padavėjas. Aš- man Moritz, por favor (alaus rūšis). Jis pagalvojo, sako padavėjui- San Miguel (irgi alus).
Paskui vėliau kalbam, jis- šiaip maniau eisim kavos atsigerti. Bet beer is fine.

Sužibėjau. Pacanas.

2012 m. balandžio 13 d., penktadienis

Penktadienis, 13

Vakar baigus darbą (aišku, tai jau buvo ŠIANDIEN anksti paryčiui) pėdinu sau gatvėm, vis dar pilnom žmonių.
Tik PAAM! Dribtelėjo. Hm.. Juk nelyja..
Apšiko paukštis. Tiesiai ant pakaušio. Jūs man paaiškinkit, kokia rūšis yra tokie  frykai, kad skrajotų trečią nakties miesto centre ir šikiotų ant galvų? Ir net ne turistams.
Ir taip, esu tikra, kad nukrito ne iš balkono, o iš paukščio.

Ir iš vis, kiek gi galima. Tris kartus per tris metus... Būti apšiktai ant galvos. LITERALY.
Sako, kad šika tik ant laimingų žmonių (šiaudas morališkai).

2012 m. balandžio 11 d., trečiadienis

Sapnuoju tik spalvotai

Nežinau iš kur, bet mano sapnų veikėjai- dažniausiai gyvenime nesutikti nepažįstami nematyti žmonės. Ir temos.. Nelabai man aktualios...
Prisiminiau, ką sapnavau šiąnakt, stebėjau iš šalies. Mažą epizoduką.
Kiek vyresnė moteris, tamsiaplaukė garbanė dirba savo prieskonių parduotuvėj. Popietė. Yra keli klientai ir ji su jais kalbasi. Tada įeina pliktelėjęs handsome vyras ir linksmai šūkteli: "pristatymas damai" ir ištiesia gražią sodriai žalių (ir jaučiu net-kvepiančių) krapų puokštelę. Moteris nusišypso, apsidžiaugia, paima krapus ir glaudžia, gėrisi. Pasiuntinys sako- čia ne puokštė, čia jums pietums vyras atsiuntė. Moteris nusimena ir sako- "ak, tiesa, juk jis žaliavalgis". Ir liūdnai pradeda rupšnoti krapus iš puokštelės.
WTF????! Tiesa, sapnas paliko teigiamą emociją. Bet... WTF?!

Pragiedruliai

Vakar centriuke važiavo diedas. Ant ereliuko laikų dviračio bagažiuko prisirišęs plastmasinę dėžę- tokią, kur pomidorus turguj atsiveža. Ir ant tos dėžės užsikėlęs peniūkšlį šunį, tokį trumpom kojikėm storu pilvu ir nulėpusiom ausim. Tas šuo ne šiaip kad gulėtų dėžėj, bet stovėjo. Ir dairėsi. Važiuodamas. Kažkuo susiparalelino su dviaukščiais "apžvalginiais" turistų autobusais. Skrodžia centriuke sau per Placa Jaume I: kairėje jūs matote...


Mane lankė R. Kažkaip nesuspėjau pasakyti gėlininkui, kad Velykoms atvažiuoja draugė. Ir jis išdūmė namo. O aš R. visą savaitgalį ūžiau ausis,- o, kaip faina kambariokams, išvažiavo namo pas šeimas... Grįžta gėlininkas sekmadienį vakare. Įeina į namus. Žiūri- terasa atidaryta. Nueina. O ten R. rūko: "Ooo, sveikas! O tai tu namo nevažiuoji?" Gelininkas: "???!!!...Bet aš tai ir esu namie..???!!!" Ir nutylėtas klausimas: "bet wtf kas tu per viena?". Paskui kai grįžau iš darbo ir susėdom su vynu, gerai pasižvengėm, gėlininkas- "Bet žinokit, buvau IŠ-SI-GAN-DĘS!"
Jo naujas sumuštinis po šuns nuėdimo užaugo jau. Veši balkone.

2012 m. balandžio 5 d., ketvirtadienis

Belaukiant šviesesnio rytojaus

Skauda net ausų kremzles. Supratau, kad raumenų turiu tokiose kūno vietose, kur net nedingtelėtų jų ten ieškoti.. Vakar lipom gėlininko draugo namuose padarytoj laipiojimo salytėj. Jie afigiet įsirengę, dydis vos ne kaip montismagios salikės. Atrodo- nei draskiausi, nei labai intensyviai lipau, bet dviejų (protarpiais pamuilintų) valandų pabaigoj nebegalėjau nulaikyti nie-ko. Dabar suprantu, ką jaučia nesportuojantys žmonės po geros treniruotės. Tikrai, reikia padidinti judėjimo dažnį į tankesnį nei 2k/sav, nes tokio siaubingo skausmo turbūt ketvertą metų nesu jautusi- nuo pirmo palipimo montise...

O greitai Velykos. Kalėdos buvo rudžiausios kada nors turėtos (fakin šveicarai and Europos stogo), panašu, kad ir Velykos bus tokios pat. Nudažykit po kiaušį ir už mane... Jaras, Alius, padarykit, ko prašiau..
Jei man juoda, lai bent kitiems būna šviesiau,- parnešiau kinderių kambariokams. Gi dažyt neturiu ko ir kaip. Nudžiuginau :) Manajame, aišku, buvo mašiniukas. Jie abu išdūmė pas šeimas.

Ir lyja lyja lyja. Dar ir dangus pilkas.
Juk nuo dugno atsispirti lengviau.

2012 m. balandžio 2 d., pirmadienis

Kaip objektą paversti subjektu

Pasikalbėjom apie vyrus. Išvada. Jei taip ir toliau,- liksiu senmerge (pasak mano babos aš jau seniai senmergė), auginsiu sau kates. Cielas trisdešimt. Gyvensiu kur pamiškėj vienkieminėj troboj kaip kokia kvederikė. Taip ir numirsiu viena. O mano trisdešimt išbadėjusių kačių suės mano lavoną, paskui iš bado nudvės, ir niekas net nesužinos, kad aš miriau, ir visi galvos, kad kur nors viską metusi išvažiavau vargšes kates palikusi vienas stipti badu.
Ir iš vis, noriu valgyti, o makarai patys neišsiverda. O alus, įžūlus niekšas,  pats nenusiperka ir laiptais į viršų neužlipa.

2012 m. kovo 29 d., ketvirtadienis

Laisvadieniavimas

Šiandie su gėlininku nubirbėm palaipioti. Su jo motoroliku.
Turiu pripažinti, kad po graikinių mėnesių (šimtas metų..saloj birbdavom smagiai- ten gi bevek nėra eismo, bet kelias dienas Atėnuose su graiku benardant buvo momentų, kai maniau išvemsiu širdį jam per petį- jis Atėnų centre tarp mašinų landydavo nejausdamas realių gabaritų- porą kartų keliuku kaliau į mašinų dureles, o kartą su ranka kliuvau per veidroduką) su motorolikais neteko niekur birbti. O ir tas randas ant kojos, kurį gavau keturiolikos pirmąkart gyvenime apžergus birbynę ir įsirovus į pirmą doresnį ąnžūla-Lakštingalinėj, beje ... Mane žavi dviračiai moto, bet iki šiol sukaupta patirtis turi negatyvo :)
Tai šiandieninė kelionė davė daugiau adrenalino, nei pora suliptų trasikių. 
Turėjau šalmą, tokį ankštą, klaustrofobinį. O akių niekas nedengė. Švilpėm palmėm apsodinta autostrada, ašarom nulaisčiau asfaltą, vėjas laisvai taršė blankstienas, šnervės plazdėjo nevaržomai, o liežuvis plakėsi į skruostus (trūko oro nuo per daug oro, tai reikėjo kvėpuot išsižiojus...).
Buvo karšta diena, prie uolų net vėjas neužpučia, o trasos- tiesiai saulėkaitoj. Išsivyniojom šniūrus, pralipom kelis maršrutus, gėlininkas dar pasidraskė ant vienos įdomesnės trasos ir pradėjom pakuotis. Kiek pačilinę saulėj pasukom žemyn.
Grįžinėjom vakare. Spoksojau į šone rausvame saulėlydyje paskendusį Monserrat kalnyną, švilpėm palmėm apsodinta autostrada..ašarom nulaisčiau asfaltą, vėjas ir vėl laisvai taršė blankstienas, šnervės plazdėjo nevaržomai, o liežuvis plakėsi į skruostus (nes iš nuovargio nebesusičiaupiau...). Atvėso.
Gerai ta slidininko kūrtkė, neperpučiama.

Šiek tiek degtelėjau saulutėj. Traktoristus-bronze atspalviu. Nes su T-shirts.

Nesusilaikiau nepafotkinusi. Slidininko kūrtkės, klaustrofobiško šalmo <degalinės WC plytelių>, suliptų uolų ir laiptų :D

Hamakas

"keletas patarimų, kaip suteikti gyvenimui džiaugsmo:
Prisiminkite, kokie dalykai jus džiugindavo vaikystėje, ir palyginkite juos su dabartimi. Ar vis dar skiriate laiko piešimui, vaidinimams ir šokinėjimui ant lovos?"
( http://gyvenimas.delfi.lt/career/5-gyvenimo-pamokos-kurias-reikia-is-naujo-ismokti.d?id=57432067#ixzz1qXQ0owBT)

Ir papiešiu, ir pavaidinu.
Tik va pašokinėčiau aš savo hamake. Stuburą į lubas susitrankyčiau. <Lemputę jau nudaužiau.> O ir mano hamakas neatlaikytų. Kai buvo Staska, miegojo su manim kartu mano "hamake ant pastolių"- antro aukšto lovoj be pirmo aukšto.
Užlipo. Guli. Po minutės:
-Jadvyga, išnešk mano tašę į virtuvę.
Aš- ką?...
-Išnešk prašau mano tašę į virtuvę!! Ten naujas fotikas, o tai garantuotai tavo hamakas naktį besiverčiant su visais pastoliais neatlaikęs nusiraus ir sutraiškys mano naują fotiką!!

Pažvengiau ir nuraminau, kad tokių fokusų neįvyks. Bet garbėsžodis, nuo to laiko praradau ramybę vartytis kaip žmogus. Vis dingojasi, kad byru žemyn su kokiu mietu tarp šonkaulių.

2012 m. kovo 28 d., trečiadienis

Naked man

O šiandie iš darbo turėjau pareiti pėstute. Visus 3.5 km! Čia jau praktiškai pasiruošimas mataronui prasidėjo, galima skaityti. Nes ogi nei šiukšlių, nei žmonių šiandie neveža. STREIKS.

Išeidinėjant iš darbo ir viską užrakinėjant dar pažiūrėjau danų šou.
Kiek tolėliau, priešais barą yra hostelis.
Pažiūriu per langą. Wau, matau- antram aušte, balkone, išbėga nuogas vyras su mėlyna maike ant galvos ir veido. Atsisėda ant kėdės. Tada išbėga antras nuogas vyras su rūžava maike ant galvos. Pasuka mykoliuką ratu, pasirodymą skirdamas apačioj gatve ėjusiai merginai. Ši pasipiktina. Smarkiai. Tada atsistoja mėlyngalvis ir kartu su rūžavu dar pasimaskatavę nubėga į vidų. Žvengiu.
Po kokios minutės, kai jau traukėm žaliuzes ant baro langų lauke, į balkoną išėjo rūžava ir mėlyna maikute apsivilkę vyrukai. Ha ha! Danai! Juk prieš tai absentą mūsų bare siurbė. Pamojavau ir pakėliau nykštį.
Gaila, nedirbsiu ryt vakare. O tai palazdavočiau.

Klausimas

Aliau, Jarai! Jei nusipirksiu šitokį:


tai varysim į nuotykį, ane?

Pamąstymai

Norėčiau gyvent su gėlininku ir gėlininko klonu. Be chuano ilgakasio. Būtų taip paprasta ir gera.
Hipis akurat gėjus. Nors tiesiai neklausiau... O jo draugas sako, kad hipis tiesus kaip styga. Bet hipis turi dušo pirštinę. Nešioja raudonus ir žalius džinsus, o ryte- baltą ilgą chalatą. Ir dar ta atkišta rankele mosuoja. Ir arbatą geria iš specialaus čaininkiuko, kai skaito knygą. O vakar, kai pasakiau, kad einu į pliažiuką, jis: "No..! Really? I am so jealous now.. I will go to terrace to get some collor!" Ir nusivilkęs marškinaičius su šokolado plytele bei knyga nutūpė ant kėdės terasoj.
Lengva sugyvent.

2012 m. kovo 25 d., sekmadienis

Maratonas

-Kodėl vėluoji į darbą 15min?
-Tai kad pasižiūrėk, kas užlango! Bėga visokie sau. Ir dar būtinai ta gatve, kuria man reikia eiti ir dėl jų neįmanoma kirsti. Tai ir pralaukiau, kol masė praretės, biški kartu su jais pabėgau, bet gatvę kirtau.

Gal ir man kitais metais sudalyvaut?
Buvo po to keli prabėgėliai užėję pagerti. Sakė, užtenka pusmečio nesidraskant pasiruošti.

2012 m. kovo 24 d., šeštadienis

The Drunk Train

Maniau, kad nebūna tokių girtų traukinių, kaip 16ame How I met Your Mother (7) epizode, kad tik pagražinta serijai. Ha. HAHA. Pirmąkart per du mėnesius dirbau šeštadienio vakarą. Ir šeštadieniais metro važiuoja visą naktį. The Drunk Train prototipas.
Per 10 kelionės minučių vaizdeliai 'subytino' How I met Your Mother traukinį :D
Geriausia buvo porelė, kur vyrukas laižė bučiavo panelę įrėmęs į traukinio sieną- kad pametė lūpas, suprato tik kai palaižęs nosį liežuviu užčiuopė nosiaskyles- akivaizdžiai sutriko, kad kažkur ne ten nuklydo.
Kitas egzempliorius pasidėję skardinę alaus ant keliuko ir ant jos padėjęs kaktą bemiegąs. Kažin iki rytojaus vakaro jam tas ratilas išnyks?
Vienas čiūvas atėjo, atsistojo priešais mane vos už metro ir žiūri tiesiai tiesiai. bet bėda, jo akys nefokusuoja ir dar viena atskirai nuo kitos vaikšto. Nesusilaikiau, prunkštelėjau.. Jis susierzinęs atsikvėpė ir nulingavo toliau.
O išlipus- lėtai lėtai šliaužianti link eskalatoriaus girta minia,- zombiai, atrieda atidunda!
Aš vis dar su slidininko kūrtke.

Kolumbo takais

Atradau savo ameriką.
Šiame amžiuj, kai, nežinant kokio žodžio reikšmės, o suabejojus, ar ieškomas baras- už šito kampo, išsitraukiamas tapšnoklis, o feisbuke profilius kuria net dviejų mėnesių beibiams,- aš sugebėjau nežinoti, kas yra spotify. Tyrai sąžiningai. Matydavau, kad feisbuke kažkas kažką ką tik paklausė on spotify, ir vis pagalvodavau- baisiai čia kam įdomu. Ir tada gėlininkas vieną dieną grojo gerų gabalų iš savo laptopo virtuvėj. Sakau- kokie afigiet pas tave iTunes, juodas langas! Jis pasimetęs šyptelėjo- um..čia spotify, žinai juk? Aišku, kad nežinau!!! Bet užtai dabar turiu. Ir kokios muzikinės prerijos atsivėrė!!!!! Wild wild! Šalia grojamo atlikėjo išmeta dar sąrašiuką kitų, kurie groja panašų stiliuką. Tai dabar miegu spotify'juje :D Bet turbūt tik aš kaip kokia bukutė tiek metų apie tokį gėrį nežinojau..


2012 m. kovo 22 d., ketvirtadienis

Sveikinimai su Velykom!

Šiand gavau siuntinį.
Nieko nelaukiau. Na, laukiau, bet po kokios savaitės. Savo laipiojimo batukų. Geltonų, la sportiva. Kad Jaras įdėtum.
Tai pašte pamačius dėžę nuo Jaro kone įleidau į kelnes iš džiaugsmo. Buvo staigmena didžiausia. Kad taip anksti.
Bet didesnis siurprizas laukė dėžėje.
Atidarau paketuką. Kaip priklauso. Raudoni batukai, laipiojimo batukai. Seni, dar senesni. O kur geltoni????
O kas čia per... Pala pala. Dvi dėžės kiaušų??? WTF??!!
Atidarau. Pabyra haribou guminukai.
HAHA! 17 kinder kiaušinių, apmestų guminukais. Galvoju- akurat kokį septyniolika kamazų rasiu. Pagal savo sėkmę. Atlupu vieną. Stebi kambariokas gėlininkas. Sakau- kertam, kad čia mašinikę rasiu. Jis žvengia ir stebi. Atidarau. Pabyra puzliai. Bet tarpusavy jie nesudaro prasmės. Tada baisi nuojauta sukirba. Kad visuose sukišta kažkokia personalizuota puzlė... Pasišaukiu gėlininką. Dafai, sakau, vyniojam. Yra reikalų!!
Nušilom ant tiek, kad gėlininkas net džointą susisuko (garbėsžodis, negaliu prie to priprasti). 30min ir sudėjom. Užpraeito naujako šėlsmas įamžintas. Kai pusnį mušėm.
OMFG. Jau taip ir įsivaizduoju Jarą ir Alių pas Aliaus ant parketo po darbų parkritusius pasiraitojusius rankoves ir šikaladinus iki ausų- lupa kinderius, atsargiai atidarinėja, išima žaisliukus, spygaudami pažaidžia, padeda ir lupa kitą. Ir taip visus. Tada sukiša puzlę į visus septyniolika kinderių ir atsargiai užklijuoja. Tada atlikę viską vėl krenta ant keliukų ir puola žaisti su kinderiais.
Aš jus myliu :D
Jarai, Aliau, tai pateikit statistiką- kiek trukot ir ką ištraukėt? Kiek mašinikių buvo :D? 70% turėjo turėti ratus.

2012 m. kovo 21 d., trečiadienis

Štai ir nutiko

Pas mus dušas be užrakto. Tokios slide durys.
Iš pradžių galvojau- tai kaip maudytis. gyvenant su dviem bernais? Bet po to labai paprastą būdą atradom. Jei uždaryta- neruš durų, kažkas bovijasi viduj. Jei atidaryta- dušas ir unitazas tavo. Ir tas būdas puikiai veikė. Iki šiandien. Tik išlipu iš dušo, pritipena chuanas ilgakasis, durys slyst: "hoooo", aš -"um..".
Tikrai. Kamon. Juk durys uždarytos buvo!!!

Kataklizmai

Šiandien lyja.
Gal antrąkart per pustrečio mėnesio. Force majeure!
Kambariokai sėdi namie, mountainbaikeris chuanas ilgakasis net treniruotes savo mokinukams atšaukė.
Gi LYJA!!!

P.S. Ką tik radiatorių nusivilko į kambarį. Kamon...

2012 m. kovo 19 d., pirmadienis

Wuf Wuf

Vakar buvom flamenco jam session'e. Bent jau užbaigti praėjusią savaitę pasišoviau deramai. Ir vakaras buvo net labai nusisekęs.
Geltonais-marškinėliais-vilkintis-vyrukas & Co sudainavo/sugrojo fantastiškiausius keturis vakaro gabalus. Gitaristo pirštukai lakstė per stygas su vėju, tambourino ir kachono vyrukai beldė į savo dėžes su laukine energija, o geltonais-marškinėliais-vilkinčio-vyruko balsas pakūrė uch kokią fiestą, beje, visai ne flamenkišką. Super. Na o visi kiti vakar pajammin'ę buvo ne tobuli, bet OK. Išskyrus languotamarškinį barzdotą mažiuką. Kurį visi Christianu šaukė. Kai šitas stojo prie mikrofono (dar gerai pasiraginęs prieš tai- akivaizdžiai dėmesio prašėsi), turėjau valdytis nesusižvengus. Prieš porą savaičių šits mažiuks flamenko melodijas dainavo taip keistai užsispaudęs balsą, kad nesuprasi- jis į tualetą nori ar šiaip tarpdury kas jį primygęs klykina.
O vakar jis buvo smarkiai užkimęs.
Kartą seniai vaikystėj turėjom kaimynę B. Ji turėjo seną nukaršusį šunį vardu Reksius, laikė jį aptvertą garduke.. Dienom jis grauždavo būdos kampus ir rausdavo tunelius po garduku. Kai eidavau per kiemą, Reksius baisiai draskydavosi košmarišku užkimusiu balsu ir trankydavosi į garduko tvorą. Tai vakar, kai Christianas mažiuks uždainavo, mane aplankė vaikystės vasarų De Javu ir kone girdėjau ritmingai į garduką besitrankantį kūnelį. Būtų graudu, jei nebūtų juokinga. O į jam session'ą atėjau su vietiniu draugu. Negi žvengsi. Su visa didžiausia pagarba šaliai, muzikai ir mažiukui Christianui valdžiausi...
Bet vakarą vis tiek užskaitau- ir gero jammo pasiklausiau, ir pažvengiau <tyliai sau į žandą>.
Ole!
 Linkėjimai nuo smėliuko.

2012 m. kovo 18 d., sekmadienis

Apie intelekto SMARKIUS skirtumus

Kažin ar Bilui Geitsui atrodyčiau tiek pat dundukė, kiek minštuoklis man atrodo mano manager'is? Jeigu taip- tai nežinau, kaip Bilukas gyvena tarp eilinių žmonių.

Ir iš viso. Eisiu ryt ant saulės pliaže pagulėti. Kad ir su slidininko kūrtke. Man vitamino D ir gerų emocijų trūksta. Pf.


2012 m. kovo 17 d., šeštadienis

Įvaizdis yra viskas

Šiandie buvo St. Patrics. Nusidirbom kaip kuinai.
Slinkau sau namo apžiūrinėdama žalias panages ir šimto metrų atkarpoj man du kartus pasiūlė kokso (įsigyti).
Su paltu kai vaikščiojau- nieks niekad.
Sumauta slidininko kūrtkė.

Seklumų savaitė

Kai šūdai nutinka, tai nutinka urmu.
Niekšai. Nu*iso mano paltą užvakar bare.  Emociškai neįkainojamą. Ir su skara rankovėj. TA skara. Nuoširdžiai tikiuosi, kad kur nors paslys prie durų ir ant rankenos pasikars ant tos skaros. Apėjau aplinkinius konteinerius, bet palto neradau- net radę tuščias kišenes neišmetė.
Kad viską užviršavus, tai ilgaamžis mobilus iš senatvės apako, displėjus rodo juodą naktį.
Dabar kaip čiupakabra vaikštau be ryšio ir su slidinėjimo kurtke prie +20 (nes šiaip jau šalta)

2012 m. kovo 12 d., pirmadienis

Šeštadienį šiek tiek išėjom pasėdėt barely (aš buvau su geltonu tutu- prakišau lažybas, bet nei geltona, nei tutu manęs nekaso). Tą vakarą gavau mėnesio komplimentą."I wouldn't play poker against you".

Šiandien skalbimosi diena. Vaikščiojau su pižama. Išėjau į terasą. O ten kaimynas valėsi dantis (?!!terasoj?). Pasisveikinau. Jis bandė šieptis (dantų šepetuku tebeatlikdamas sukamuosius judesius už žando), tada bandė sakyt "Hola", galų gale susinepatoginęs (nes apsiputojęs) nukiunksėjo vidun.
Et. Galiu ir toliau su pižama slankioti.

O rytoj Staska atvara miestan!
Paneršim.

2012 m. kovo 9 d., penktadienis

?

Šiandie darbe man pastatė gėrimą. Pastato karts nuo karto vyriškiai visokiausi.
Bet lesbietės- pirmąkart.

Nauji target'ai

Šįryt terasoj dariau savo sau pačiai kalbos pamoką. Kažkas iš kaimyninio buto (savo terasoj) išlindo taisyti dviračio skambutį. Vyriškos giminės. Per pinučių (aukštą) tvorą gerai nemačiau veido. Bet reiks nustot šliaužiot namuos po pižama ir su ševeliūra "bed trends". Ir dar. Reikia pagaliau tą kalbą priremti prie sienos. Rimtai.

2012 m. kovo 8 d., ketvirtadienis

Magnetinės audros II

Dėl tų pasodintų "sumuštinių". Iki kol šuo nebuvo nuėdęs, aš, naivus Marijos žemės vaikas, maniau, kad ten bazilikai.


Vakare išlindom pasilaipioti. Nuvarom į parką. O ten kažkas atsivedęs augintinį su pavadėliu. Garbėsžodis. Svietas išprotėjęs. Jaučiu balkone laiko. O kas bus, kai iš mielo paršo išaugs į zdarovą bekoną? 100kg šašlų?


Magnetinės audros

Šiomis dienomis žemę pasiekė saulės plazmos sprogimų sukeltos geomagnetinės audros. Ir dar pilnatis. Tik tokį paaiškinimą randu idiotiškiems įvykiams.
Vakar bare vienas britas (beje, išvaizdus, protingas ir šiaip fainas, bet iš karto susidirbo) po antro alaus pradėjo lipti per barą: "please, kiss me, can you give me a kiss? Ok, than at least can I kiss you?.." Ir lipa per barą. Tada jau buvo nebelinksma ir nejuokinga.
O šiandien namie, sėdžiu terasoj su gėlių vaiku kambarioku, atvaro chuano ilgakasio šuva, pasitrainiojo aplink sustatytus vazonus ir kažką nuėdė. WUAAAH, kaip pasiuto gėlių vaikas!!! Pasirodo, ten tuose vazonuose vasarai pasisodino..m...augaliukų (kaip iš "how I met your mother" sumuštinių). Dabar bute tvyro įtampa. Tarp šuns ir gėlininko. Vėl. Nesikalbės kokias dvi dienas, nevedžios.

2012 m. vasario 29 d., trečiadienis

Vis per tą skubėjimą

Būna įvairių butų. Kurių garso izoliacija tokia gera, kad gretimam kambary gali roko koncertą ištaisyti ar nušaut ką nors be duslintuvo, bet nesigirdi kituose kambariuose. Būna normalūs butai su vidutine garso izoliacija, kur girdisi tik galingesni pasirėkavimai. Ir būna kartonkės, kuriose pašnibždėjus galiniam kambary- svetainėj viskas girdisi. Aš apsigyvenau kartonkėj.
Kažkaip netyčia per skubėjimą pirstelėjau kambary, o gavosi taip garsiai, kad per visą butą nugriaudėjo kaip atominė, mą gėda daba iš kambario lįst.
Ką pagalvos mano chuanas ilgakasis kambariokas. Viena iš baisesnių patirčių bus širyt sakyti BON DIA :D Sakys- aha, tu šiandien jau "labinaisi".
O kaimynas su rūžavu paspirtuku negirdėjo. O galėjo. Būtų revenge į "kažkokia merga".

2012 m. vasario 28 d., antradienis

Pažindinimasis su kaimynais

Šiandien laužiausi į svetimus namus. Netyčia gi.
Baisiai skubėjau ir lėkdama laiptais iš buto žemyn supratau, kad palikau telefoną. Apsisukau grįžt pasiimti. Pribėgu prie durų, išsitraukiu raktus ir jau rakinsiu. Staiga atsidaro durys, o ten stovi pilvotas vyras su rožiniu paspirtuku rankoj. Ir surėkia į mane žiūrėdamas: "ė, čia kažkokia merga tarpdury, kas nors ko nors laukėt??". Griebiau už rankenos ir uždariau duris (tikrai nežinau kodėl). Ups. Right flat nr. Wrong floor. Mano durys- aukštu aukščiau.
Taip sakant, malonu susipažinti, naujieji kaimynai!
Ot tai šaukštelis.