2012 m. birželio 18 d., pirmadienis

Vaikščiojimas kilimu-extryyyymas

Gyvenu po truputį. Šiek tiek trenkta, bet viskas gerai..
Paprastas reikalas.
Praeitą savaitę sutarėm su vienu vikingu eit šiandie lipt.
Mane užknisa per anksti pasiruošiantys žmonės. Atvyko visom 7 minutėm per anksti. Nu kamoooon, SEPTYYYYNIOS minutės yra baisiai daug. "Aš apačioj prie kiwio su raudonu pežo". Aha, norėjau atrašyt- "o aš viršuj prie lovos, su pižama ir baltom kojinėm". Suspakavau baisingai greitai, apsirengiau, kuprę ant pečių ir jau bėgt kilimuku laukan. Tik Riuuupt! Kaiii pliekiaus žemėn ant dešinio peties. Užsikabinusi ant durų rankenos prakeikta kuprinės šleika... Nei šis nei tas. Jū skubini- jū sub*ni (pasak burkienu folkloro).Baisiai keistas jausmas būti partrenktai pačios savęs, net kojikės ore sutabalavo.. Skaustelėjo kiek.. Tikiuos praeis greitai.
Bet lipom. Pralipom. Normaliai. Tik keista biški. Ispanijoj tai reik saugotis, kad saulės smūgio negaut ir nenualpt ant sienos, o čia reik vos ne lietsargį pasiimt, nes lipi lipi ir tik PAAAM koks penkių arbatinių šaukštelių talpos lašas pareina į akį, purvu pagardintas. Varva uolos. Dangaus neskaitant.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą