Valgyti galiu penkiolika sykių į dieną. Darbe jau sunkiau būti užgulusiai lėkštę nei namie, tai valgau biški mažiau sykių. Daug ir dažnai ir dar visokį šlamstą valgant auga rinkės ant pilvo, kurios vėliau smaugia dusina laiptais palipus bei trukdo batus užsirišti. Tai nenoriu rinkių ant pilvo. Bet valgyti noriu. Ir daug.
Del to pradėjau neštis į darbą dėžutėm krebutėm maišiukais visokį sveiką maistą ir sandėliuoti po kompo paaukštinimu. Tas paaukštinimas plastikinis, permatomas. Tai tas kampuks po tuo paaukštinimu atrodo kaip voverės narvuks. Riešutukai, džiovinti uobūlukai, švieži uobūlukai.
Turiu žvieris kolegas. Jie ant tiek mieli, ant kiek žvierys yra. Ir mėgsta valgyti šlamštą. Taukuotas mėsikes, vaflius-šukoladus, čipsus, visko priteptus sumuštinius, kur majonezas per nagus teka bulką perkandus. Kartais tas šlamštas skaniai atrodo, beje, bet va tos rinkės… Žodžiu, kadangi jie yra žvierys, tai, būna, išėda iš kitų kolegų stalčių visokius šukuoladukus vaflukus sausainukus.
Mano kampuko privalumas tas, kad, nors visi mato, nieks to voverės maistuko nenori valgyti. Nepatrauklu.
Moralas: sveikus užkandžius darban neštis verta, nes kolegos net visus stalčius išėdę tavojo vis tiek neužkabins. Ir valgant dalintis nereik, nes nieks vis tiek nenori.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą