Kažkada tai ažiavo draugs pro šali (pro Barseloną), apsilankė, užvežė lauktuvių. Tų meduolinių pacukrintų baravykiukų. Kaip jie man patinka. Ir jis dar iš tokios baravykiukų karalienės jų paėmęs, specelEi užsakė, tai grybukai buvo bais skanūs.
Kadangi reprezentuoju lietuvių tautą čia Ispanijoj, karts nuo karto nušviečiu juos apie mūsiškę kultūrą.
Tai tada atnešiau grybukų savo nušokusiems kolegoms. Sakau, turiu specelei jums sausainių, jie baisiai ypatingi. Lietuviški grybai. Atidariau dėžikę, tie žiūri, žiūri į baravykiukus. Ir kad ims šaukti “Pimpals, Pimpals, Pimpals!”, krizena mat.
Beveik trisdešimt metų nugyvenau tus baravykiukus valgydama ir niekada nei nesusimąsčiau, kad į pimpalą galėtų būti panašu.
Ta nešvari vaizdouti.
Galų gale suvalgė visus pimpaliukus ir dar prašė. Dabar bankūcheno nunešiu po švenčių, kaži į ką panašu bus.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą