2012 m. balandžio 11 d., trečiadienis

Pragiedruliai

Vakar centriuke važiavo diedas. Ant ereliuko laikų dviračio bagažiuko prisirišęs plastmasinę dėžę- tokią, kur pomidorus turguj atsiveža. Ir ant tos dėžės užsikėlęs peniūkšlį šunį, tokį trumpom kojikėm storu pilvu ir nulėpusiom ausim. Tas šuo ne šiaip kad gulėtų dėžėj, bet stovėjo. Ir dairėsi. Važiuodamas. Kažkuo susiparalelino su dviaukščiais "apžvalginiais" turistų autobusais. Skrodžia centriuke sau per Placa Jaume I: kairėje jūs matote...


Mane lankė R. Kažkaip nesuspėjau pasakyti gėlininkui, kad Velykoms atvažiuoja draugė. Ir jis išdūmė namo. O aš R. visą savaitgalį ūžiau ausis,- o, kaip faina kambariokams, išvažiavo namo pas šeimas... Grįžta gėlininkas sekmadienį vakare. Įeina į namus. Žiūri- terasa atidaryta. Nueina. O ten R. rūko: "Ooo, sveikas! O tai tu namo nevažiuoji?" Gelininkas: "???!!!...Bet aš tai ir esu namie..???!!!" Ir nutylėtas klausimas: "bet wtf kas tu per viena?". Paskui kai grįžau iš darbo ir susėdom su vynu, gerai pasižvengėm, gėlininkas- "Bet žinokit, buvau IŠ-SI-GAN-DĘS!"
Jo naujas sumuštinis po šuns nuėdimo užaugo jau. Veši balkone.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą