Vakar centriuke važiavo diedas. Ant ereliuko laikų dviračio bagažiuko
prisirišęs plastmasinę dėžę- tokią, kur pomidorus turguj atsiveža. Ir
ant tos dėžės užsikėlęs peniūkšlį šunį, tokį trumpom kojikėm storu pilvu
ir nulėpusiom ausim. Tas šuo ne šiaip kad gulėtų dėžėj, bet stovėjo. Ir
dairėsi. Važiuodamas. Kažkuo susiparalelino su dviaukščiais
"apžvalginiais" turistų autobusais. Skrodžia centriuke sau per Placa
Jaume I: kairėje jūs matote...
Mane lankė R. Kažkaip nesuspėjau pasakyti gėlininkui, kad
Velykoms atvažiuoja draugė. Ir jis išdūmė namo. O aš R. visą savaitgalį
ūžiau ausis,- o, kaip faina kambariokams, išvažiavo namo pas šeimas...
Grįžta gėlininkas sekmadienį vakare. Įeina į namus. Žiūri- terasa
atidaryta. Nueina. O ten R. rūko: "Ooo, sveikas! O tai tu namo
nevažiuoji?" Gelininkas: "???!!!...Bet aš tai ir esu namie..???!!!" Ir
nutylėtas klausimas: "bet wtf kas tu per viena?". Paskui kai grįžau iš
darbo ir susėdom su vynu, gerai pasižvengėm, gėlininkas- "Bet žinokit,
buvau IŠ-SI-GAN-DĘS!"
Jo naujas sumuštinis po šuns nuėdimo užaugo jau. Veši balkone.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą