2014 m. balandžio 16 d., trečiadienis

Padriki dažniai

O taigi Velykos. Atšilo, davė darbe ir visoj Ispanijoj laisvų. Šiandien pabaigus kai tik uždariau ofiso duris, net susigraudinau, kur aš tiek laiko dėsiu- penkias dienas. Atrodo, pėškom sulakstyčiau Barselona-Vinius-Norvegija-Barselona.
Rytoj išvažiuojam į kaimą kur ryšys nedatraukia. Bijau kad jau antrą dieną bėgsiu ieškoti į kaimuko centrą su laptopu.

O taipogi ir po darbo dirbu. Paleisim vasarinę lūpdažių liniją. Gi dabar reik visus bandyti va per laisvas.
Reiks ir didesnę spintą įsitaisyti, bo nebetelpa kosmetika. Yay, aukso amžius.
Šiaip aukiu paaukštinimo tyliai sau. Bet turbūt nieks tyliai kukliai ir neauštins nieko. Šiaip, dar trys mėnesiai nesukapsėjo, o man paaukštinimo norisi. Vat ir noriu, ir reikia!


Šiaip kad žinotumėt: Visos gėlės, kur pernai supirkau, išdvėsė. Nesuprantu, gal mikro klimatas netinka... O gal kad paskutinį kartą laisčiau rugpjūty.. Braškės irgi. Ne tai kad nudvėsė. Bet užaugo, sunoko, o tada saulėj iškepė. Irgi pamiršom laistyti. Kad baisiai daug darbo.

Nesimiega man vis dar dėl graudinančios laisvadienių laimės. Jau paryčiai, o aš vis dar kukuoju.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą