2012 m. balandžio 5 d., ketvirtadienis

Belaukiant šviesesnio rytojaus

Skauda net ausų kremzles. Supratau, kad raumenų turiu tokiose kūno vietose, kur net nedingtelėtų jų ten ieškoti.. Vakar lipom gėlininko draugo namuose padarytoj laipiojimo salytėj. Jie afigiet įsirengę, dydis vos ne kaip montismagios salikės. Atrodo- nei draskiausi, nei labai intensyviai lipau, bet dviejų (protarpiais pamuilintų) valandų pabaigoj nebegalėjau nulaikyti nie-ko. Dabar suprantu, ką jaučia nesportuojantys žmonės po geros treniruotės. Tikrai, reikia padidinti judėjimo dažnį į tankesnį nei 2k/sav, nes tokio siaubingo skausmo turbūt ketvertą metų nesu jautusi- nuo pirmo palipimo montise...

O greitai Velykos. Kalėdos buvo rudžiausios kada nors turėtos (fakin šveicarai and Europos stogo), panašu, kad ir Velykos bus tokios pat. Nudažykit po kiaušį ir už mane... Jaras, Alius, padarykit, ko prašiau..
Jei man juoda, lai bent kitiems būna šviesiau,- parnešiau kinderių kambariokams. Gi dažyt neturiu ko ir kaip. Nudžiuginau :) Manajame, aišku, buvo mašiniukas. Jie abu išdūmė pas šeimas.

Ir lyja lyja lyja. Dar ir dangus pilkas.
Juk nuo dugno atsispirti lengviau.

2 komentarai:

  1. Kada nors pagalvojai, kaip gražiai žaidžia "dugno" ir "dangaus" raidės?.. Aš pagalvojau, tavo įrašą perskaičiusi. Laikykis, moterie!

    AtsakytiPanaikinti