2012 m. rugpjūčio 26 d., sekmadienis

Šiandien ir vakar

Bus svečių. Bergene gyvenantis šveduks draugas, kuris pats pakvietė užsukt pasisvečiuot, išgirdęs kelionės maršrutą užsidegė prisijungti. Prašom! Tai atskrenda šįvakar abu su Ch. Norėjo dar švedo draugs, bet nuomotoj Lagūnoj nebtilps penktas kupriakas su manta.

Vykdau švaros misiją. Sudėjom visus plastikinius butelius ir skardines, sukauptas per porą mėnesių ir išnešiau į prekybcentrį. Čia yra įrengti specialūs automatiniai pridavimo punktai. Ir juose už kiekvieną priduotą vienetą moka po pinigą. Stoviu su savo šešiais maišais, kišu po bonkę skarbonkę. Atlekia a-la keno stiliaus išsilaižęs norvegas su maišiuku. Nužvelgia turinį mano rankose, padeda maišus šalia manes i sako- "Prašom". Ir nueina.
Tipo daba iš jo buteliukų pasidarysiu pinigo ir tapsiu turtinga :D
Negi bomže palaikė? Kapišuons ant galvos bus kaltas. Ar tie šeši maišai...

O lietuve būti man gerai. Nei tai pliusų, nei minusų priduoda, tiesiog esu lietuvė. Bet vakar sulaukiau tokios reakcijos, kokios dar gyvenime nesu gavusi.
Turėjau dviejų senų linksmų norvegų porų staliuką. Juokavom smagiai. Ir išeinant paklausė- o iš kur tu?". Sakau- iš Lietuvos. Moteriškės veide lėtai dingo šypsena ir atsirado išraiška maždaug "aaavvvvv...", kažkas tokio, o tu vargšas vaikeli, kaip tu dar nenumirei būdama lietuve :D Ir paliko ekstra pinigų ant stalo :D

Buvau priblokšta, bet buvo baisiai juokinga. Turbūt jie galvoja, kad pas mus gatvėse su kulkosvaidžiais vaikai laksto, o pietums batraiščius valgo.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą