2012 m. gegužės 1 d., antradienis

5 cm

Atstumas, kiek vakar tetrūko, kad paukštuko kakas nukristų man ant galvos. VĖL. Bet neee, greita reakcija pas mane. Vis tik refleksas krentantiems šūdams išsiugdė.

Kaip žinia, literaly gyvenu aikštėj. Ir renkasi čia vaikučiai. Spiegiantys bambliai, kuriems būtinai reikia paspardyti kamuolį, ir būtinai prie mano laiptinės durų. Kiekvieną kartą išeinant per laukujas duris patikrinu situaciją ir trilinka skuodžiu kiek beįkabindama toliau nuo bamblių būrio, nes kamuolys skraido. Kodėl aš taip nevirškinu vaikučių. O anie, kaip tyčia, vos išėjus į gatvę vis krenta man po kojų ar taikosi būti sumindyti.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą